Siauraburnės varlės (Microhylidae) yra beuodegių varliagyvių (Anura) šeima, kuriai priklauso daugiau nei 680 rūšių, suskirstytų į 11–12 pošeimių ir daugiau nei 60 genčių. Tai pati gausiausia genčių įvairove pasižyminti varlių šeima pasaulyje. 

     Tai nedidelės varlės, kurių kūnas iki 15 mm ilgio. Daugelis rūšių turi unikalų, lašo ar kriaušės formos kūną. Galva yra neproporcingai maža, palyginti su stambiu kūnu. Snukis smailus, trumpas ir siauras. Burnos anga yra labai maža ir siaura. Oda gali būti lygi arba grublėta, dažnai išskirianti lipnias ar nuodingas gleives. Galinės kojos trumpos, pritaikytos kasti žemę arba vaikščioti, o ne tolimiems šuoliams. Medžiuose gyvenančios rūšys turi išsiplėtusius pirštų diskus (siurbtukus). Žemėje gyvenančios rūšys pirštų galuose diskų neturi. Plaukiojamosios plėvės tarp užpakalinių kojų pirštų dažniausiai yra sunykusios arba jų visai nėra. Dauguma rūšių visiškai neturi dantų viršutiniame žandikaulyje. Ant gomurio dugno dažnai yra specifinės skersinės odos raukšlės. Kai kurios rūšys neturi būgnelio (tympanum) arba vidurinės ausies ertmės.

     Didžiausia rūšių įvairovė aptinkama žemumų ir kalnų lietaus miškuose. Kai kurios rūšys (pvz., Afrikos Brevicipitinae pošeimis) prisitaikiusios gyventi savanose ir pusdykumėse. Jos didžiąją metų dalį praleidžia giliai po žeme laukdamos liūčių sezono. Šeimoje yra trys pagrindinės ekologinės grupės: kasančios. Jos gyvena dirvožemyje, turi specialias ataugas ant kojų žemei kasti. Kita grupė - antžeminės. Gyvena miško paklotėje, tarp nukritusių lapų. Ir trečia grupė - medžių. Gyvena ant medžių kamienų, krūmų, bromelijų lapų skrotelėse. Tai naktiniai gyvūnai. Dieną jie praleidžia pasislėpę po nukritusiais lapais, rąstais, akmenimis arba užsikasę po žeme. Pajutusios pavojų, daugelis rūšių stipriai išsipučia, kad atrodytų didesnės ir plėšrūnams jas būtų sunku praryti. Kai kurios (pavyzdžiui, pomidorinė varlė) per odą išskiria itin lipnius, toksinius skysčius. Kai kurios rūšys (pvz., Chaperina fusca) gyvena glaudžioje partnerystėje su stambiais tarantulais. Vorai gina varles nuo plėšrūnų, o varlės suėda vorų kiaušinėlius puolančias skruzdėles. Yra dvi pagrindinės šių varlių kūno formos. Vienų jų kūnas platus, o burna siaura, kitų - tipiškas varlių. Pirmosios grupės maitinasi termitais ir skruzdelėmis. Maža burna ir lipnus liežuvis leidžia efektyviai gaudyti smulkius vabzdžius.  Antros grupės mityba kaip ir tipinės varlės.  Dauginimesi dalis rūšių naudoja visiems įprastą strategiją – deda kiaušinius į vandenį, iš kurių išsirita buožgalviai (pastarieji neturi aštrių raginių snapų ir dantų). Tačiau nemaža dalis rūšių visiškai praleidžia buožgalvio stadiją (vystosi tiesiogiai kiaušiniuose). 

     Paplitusios Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje, Indijos rytinėje dalyje, Šri Lankoje, pietryčių Azijoje, Naujoje Gvinėjoje ir Australijoje tropiniuose ir drėgno vidutinio klimato regionuose. Madagaskaras yra vienas svarbiausių šeimos evoliucijos centrų, kur siauraburnės varlės sudaro absoliučią vietinių varliagyvių daugumą.