Indijos svirplinė varlė (Minervarya agricola) yra beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, skeltaliežuvių varlių (Dicroglossidae) šeimos varliagyvis. Pirmą kartą rūšį aprašė Thomas Jerdon 1853 metais kaip Rana agricola. Dėl plataus paplitimo ir išorinio panašumo su kitomis rūšimis, ši varlė ilgą laiką buvo klaidingai identifikuojama kaip M. granosa arba Zakerana syhadrensis. Tik 2019 metais ji buvo galutinai klasifikuota kaip atskira, nepriklausoma rūšis. 

     Tai palyginti nedidelė, tačiau gana tvirto ir proporcingo kūno sudėjimo varlių rūšis. Suaugusių individų kūno ilgis (nuo snukio iki kloakos) paprastai svyruoja tarp 20 ir 35 milimetrų, o patelės dažniausiai būna šiek tiek didesnės už patinus. Šios varlės galva yra vidutinio dydžio, o jos snukio forma yra nežymiai smailėjanti arba suapvalinta. Rūšiai būdingos dideliame aukštyje išsidėsčiusios akys ir aiškiai matomas ausies būgnelis (tympanum). Nugaros oda nėra visiškai lygi; ją vagoja išilginės odos raukšlės ir smulkios kaspino formos karputės. Kūno viršutinės dalies spalva varijuoja nuo smėlio-rudos iki pilkšvos su tamsesnėmis dėmėmis, o tai užtikrina puikų maskuojančiųjų savybių efektą aplinkoje. Kai kurie šios rūšies individai išilgai nugaros turi ryškią, šviesią vidurinę juostą, besitęsiančią nuo snukio iki pat kūno galo. Varlės pilvelis yra visiškai baltas, lygus ir neturi jokių tamsių pigmentinių dėmių. Užpakalinės galūnės yra ilgos bei raumeningos, o pėdos pirštus jungia dalinė plaukiamoji plėvė, padedanti judėti tiek vandenyje, tiek drėgname purve. Suaugę patinai anatomiškai išsiskiria suporuotais juodos spalvos vokaliniais maišais gerklės srityje, kurie išsipučia kurkimo metu. 

     Rūšis dažniausiai apgyvendina užlietus ryžių, drėgnas pievas ir laikinąsias pakelių balas. Varlės sėkmingai gyvena lygumų upių pakrantėse, ežerų pakraščiuose ir drėgnuose miškuose iki pat kalvų papėdžių. Jos teikia pirmenybę drėgnam dumblui, žvyrui bei smėlingam dirvožemiui, kuriame jų kūno raštai sukuria idealų maskuojamąjį efektą. Ši rūšis puikiai toleruoja žmogaus kaimynystę ir yra dažnai aptinkama priemiesčiuose ar kaimo gyvenvietėse. Tai naktiniai gyvūnai, kurie aktyviausiai maitinasi ir juda po lietaus arba tamsiuoju paros metu. Didžiausias biologinis aktyvumas ir masinis poravimasis vyksta musonų (liūčių) sezono metu, kai susidaro daug naujų vandens mikrobuveinių. Patelės kiaušinėlius deda tiesiai į seklų, laikiną lietaus vandenį. Suaugusios varlės yra plėšrios – jos minta smulkiais sausumos bestuburiais, tokiais kaip vabzdžiai, vabalai, lervos ir voragyviai. Vandenyje gyvenantys buožgalviai minta dumbliais bei detritu (organinėmis nuosėdomis) vandens telkinių dugne. 

     Aptinkama didžiojoje Indijos dalyje (ypač pusiasalio lygumose). Šri Lankoje yra plačiai paplitusi žemumose. Populiacijos fiksuojamos Bangladeše bei pietvakarinėje Mianmaro dalyje. Ji patvirtinta Nepale, o Butane jos buvimas yra tikėtinas, nors vis dar tyrinėjamas mokslininkų.