Kieliniai (Motacillidae) yra žvirblinių (Passeriformes) paukščių šeima. Paukščiai smulkūs, ilgauodegiai, gerai bėgioja ir vikriai skraido. Charakteringas požymis – periodiškai kilnoja uodegą. Pasaulyje priskaičiuojama apie 65–70 rūšių.

     Tai maži ar vidutinio dydžio paukščiai (11–22 cm ilgio). Jų kūnas pailgas ir grakštus. Kielės turi labai ilgas, siauras uodegas, kurias nuolat kilnoja. Tai yra viena ryškiausių jų savybių. Kalviukų uodegos kiek trumpesnės. Snapas plonas, smailas ir tiesus – idealus sugriebti smulkius vabzdžius nuo žemės ar augalų. Kadangi šie paukščiai daugiau bėgioja nei šokinėja, jų kojos (pastaibiai) yra santykinai ilgos ir stiprios. Daugelis rūšių (ypač kalviukai) turi itin ilgą ir tiesų užpakalinio piršto nagą. Tai padeda stabiliai laikytis ant minkšto grunto, žolės ar pelkėtų vietų. Kielės (Motacilla) dažnai pasižymi ryškiu, kontrastingu spalviniu raštu (juoda, balta, pilka, geltona). Kai kurioms rūšims būdingas lytinis dimorfizmas (patinai ryškesni už pateles). Kalviukų (Anthus) spalvos yra maskuojamosios – vyrauja rudi, pilkšvi ir gelsvi tonai su tamsiais brūkšneliais (dryžiais). Jie labai panašūs į vieversius, todėl juos sunku atskirti gamtoje. Sparnai vidutinio ilgio, smailėjantys. Jų skrydis yra banguotas – paukštis pakyla keliais energingais sparnų dūžiais, o tada trumpam juos suglaudžia ir šiek tiek sminga žemyn. 

     Gyvena šlapiose vietose, vandens telkinių pakraščiuose, pamiškėse, pievose, ganyklose, tundroje. Lizdą suka ant žemės, po žolių priedanga, rečiau tarp akmenų ar net uoksuose. Deda 4-6 margus kiaušinius. Daugiausia minta vabzdžiais ir kitais smulkiais bestuburiais. Dauguma šios šeimos paukščių yra migruojantys. 

     Šios šeimos paukščiai yra paplitę visame pasaulyje (kosmopolitinė šeima), išskyrus pačias atšiauriausias Antarktidos sritis, nors kai kurios rūšys aptinkamos net ir Pietų Džordžijos salose. Daugiausia rūšių gyvena Eurazijoje ir Afrikoje.