Pilkoji musinukė (Muscicapa striata) – musinukinių (Muscicapidae) šeimos žvirblinis paukštis.

     Nedidelis paukštis, maždaug liepsnelės dydžio. Kūno ilgis siekia 13,5–15 cm, svoris – apie 13–19 g. Kūno viršutinė dalis yra pilkšvai rudos spalvos, o apatinė – nešvariai balta. Pagrindinis skiriamasis bruožas – tamsūs išilginiai dryželiai ant kaktos, viršugalvio ir krūtinės (iš čia kilęs lotyniškas pavadinimas striata). Sparnai palyginti ilgi ir smailūs (išskleistų sparnų plotis apie 23–25 cm), kas leidžia atlikti staigius ir manevringus posūkius medžiojant vabzdžius. Snapas juodas, ties pamatu platus, bet smailėjantis, su šereliais kampuose, padedančiais geriau pagauti grobį ore. Kojos trumpos ir juodos, pritaikytos tupėjimui ant šakų, o ne judėjimui žeme. Akys didelės, tamsiai rudos. Patinai ir patelės išoriškai nesiskiria. Jaunikliai turi ryškų šviesų dėmėtumą viršutinėje dalyje, dėl ko atrodo „žvynuoti“.

     Gyvena miškuose, parkuose. Lizdą krauna inkiluose, uoksuose, pastogėse ir kt. Deda 4-6 melsvai balsvus kiaušinius, išmargintus tamsesnėmis dėmelėmis. Peri 12-13 dienų. Po 11-14 dienų suaugę jaunikliai palieka lizdą. Išveda vieną vadą (gegužės – birželio mėn.). Minta skraidančiais vabdžiais. Ji yra„tykotoja“ – dažniausiai tupi ant atviros šakos ar tvoros, iš kur staigiais skrydžiais gaudo skraidančius vabzdžius ir vėl grįžta į tą pačią vietą. 

     Plačiai paplitusi rūšis, kurios arealas apima didžiąją dalį Palearktikos. Šie paukščiai peri beveik visoje Europoje (nuo Britų salų iki Uralo kalnų) bei Vakarų Azijoje iki pat Mongolijos. Taip pat sutinkami Šiaurės vakarų Afrikoje (Maroke, Tunise). Tai tolimieji migrantai, kurie žiemą leidžia Subsaharinėje Afrikoje ir pietvakarių Azijoje. Migracijos metu jie kerta Sacharos dykumą ir Viduržemio jūrą.