Musinukiniai (Muscicapidae) yra gausi žvirblinių būrio paukščių šeima, paplitusi Eurazijoje ir Afrikoje. Šie paukščiai geriausiai žinomi dėl savo gebėjimo vikriai gaudyti vabzdžius ore. Šeimai priklauso daugiau nei 300 rūšių. Nors anksčiau jiems priskirtos tik tipinės musinukės, dabar molekuliniai tyrimai į šią šeimą įtraukė ir tokius paukščius kaip lakštingalos bei liepsnelės. 

     Tai maži paukščiai (8–30 g), kūno ilgis svyruoja nuo 10 iki 20 cm. Snapas trumpas, bet tvirtas ir platus ties pamatu. Jis turi specifinį „kabliuką“ gale, padedantį išlaikyti grobį. Prie snapo pagrindo auga standūs šereliai (vibrisės), kurie padeda pajusti vabzdį ir saugo akis skrydžio metu. Sparnai vidutinio ilgio, dažnai smailūs, kas užtikrina manevringumą skrydyje. Uodega paprastai tiesi arba su nedidele iškarpa, padedanti staigiai keisti kryptį gaudant muses. Kojos dažniausiai trumpos ir silpnos (ypač tikrųjų musinukių), nes paukščiai didžiąją laiko dalį praleidžia tupėdami arba skraidydami. Tačiau grupių, kurios maitinasi ant žemės (pvz., kultupiai ar liepsnelės), kojos yra ilgesnės ir stipresnės. Spalvinė gama labai įvairi. Miškų rūšys (pvz., pilkoji musinukė) dažnai būna pilkšvos ar rusvos, kad geriau užsimaskuotų. Tačiau kai kurios rūšys, ypač patinai, pasižymi ryškiomis, kontrastingomis spalvomis (mėlyna, oranžine, balta).

      Gyvena, įvairiuose miškuose. Lizdą suka uoksuose, inkiluose, po atšokusia žieve, kartais tarp šakų. Deda 2-8 baltus ar melsvus, dažnai dėmėtus kiaušinius. Minta vabzdžiais, kartais lesa uogas. Jie dažnai tupi ant atviros šakos ir staigiu skrydžiu čiumpa praskrendantį vabzdį.

     Paplitę beveik visame „Senajame pasaulyje“ – Europoje, Afrikoje ir Azijoje. Didžiausia rūšių įvairovė sutinkama Afrikoje ir Pietryčių Azijoje, kur paukščiai gyvena ištisus metus. Europoje ir Šiaurės Azijoje gyvenančios rūšys yra migruojančios – vasarą čia peri, o žiemoti skrenda į tropinę Afriką ar Pietų Aziją.