Egiptinė vandens lelija (Nymphaea lotus) yra lūgninių (Nymphaeaceae) šeimos, vandens lelijų (Nymphaea) genties augalas. Ši rūšis giliai įsirėžusi į senovės Egipto kultūrą ir mitologiją bei tapusi vienu populiariausių pasaulio akvariumų augalų.

     Nymphaea lotus yra daugiametis žolinis vandens augalas, turintis gumbinį, trumpą ir dumble besislepiantį šakniastiebį. Iš gumbo išauga tvirtos pridėtinės šaknys bei ilgi, lankstūs cilindriniai lapkočiai. Visame augale esanti gausi aerenchima palaiko audinių plūdrumą ir aprūpina povandenines dalis deguonimi. Pirmojoje stadijoje augalas suformuoja tankią povandeninių lapų rozetę. Povandeniniai lapai yra gležnesni, o vėliau išaugantys plūduriuojantieji – kieti, odiški bei plačiai kiaušiniški ar apskriti. Plūduriuojančių lapų lakštas siekia 15–30 cm skersmenį, jo pamatas yra giliai įkirptas, o kraštai – stambiai dantyti. Laukinių individų lapų viršutinė pusė yra visiškai žalia, o kultūrinių formų (pvz., 'Zenkeri') – marginta tamsiai purpurinėmis, violetinėmis ar raudonomis dėmėmis. Dideli, aromatingi žiedai iškyla maždaug 15 centimetrų virš vandens paviršiaus ant storų žiedkočių. Taisyklingą žiedą sudaro 4 žali taurelės lapeliai ir 12–20 laisvų, pailgų, dažniausiai baltų arba šiek tiek gelsvų vainiklapių. Žiedo centre susitelkę gausūs (iki 75) geltoni kuokeliai su plokščiais, juostiškais koteliais. Mezginė yra pusiau apatinė, o jos viršūnėje išsivysto plokščia spinduliška purka su geltonomis skiautėmis. Subrendęs mėsingas vaisius yra suspausto rutulio formos, kuris sunoksta po vandeniu ir išlaisvina smulkias, plaukuotas sėklas. 

     Natūralūs šios vandens lelijos biotopai – seklios, saulėtos ir ramios gėlo vandens ekosistemos. Ji auga tvenkiniuose, ežerų įlankose, pelkėse, laikinai užliejamose lygumose ir lėtai tekančiuose upeliuose, kurių gylis siekia nuo 0,5 iki 2,5 metrų. Augalas reikalauja šilto vandens (20–30 °C), visiško saulės apšvietimo ir storo, maistingojo dumblo sluoksnio, kuriame galėtų įsitvirtinti gumbai. Skirtingai nuo daugelio kitų vandens lelijų rūšių, Nymphaea lotus yra naktinis augalas. Jos žiedai atsiveria vėlai vakare (apie 19–20 val.) ir lieka atviri per visą naktį iki kitos dienos priešpietės (apie 10–11 val.). Šis biologinis ritmas yra evoliuciškai pritaikytas naktiniams tropikų vabalams (ypač Scarabaeidae šeimos), kuriuos tamsoje vilioja stiprus, aštrus žiedų skleidžiamas aromatas ir naktį aktyvuojamas termogenezės procesas (šilumos generavimas žiede). Jei apšvietimas yra intensyvus, augalas biologiškai linkęs formuoti žemą, tankią povandeninių lapų rozetę su ryškiu tigriniu raštu. Esant silpnam apšvietimui arba kintant vandens lygiui, augalo hormoninė sistema aktyvuoja staigų lapkočių ištįsimą, kad lapai kuo greičiau pasiektų vandens paviršių ir gautų tiesioginę saulės šviesą fotosintezei. Pasiekus paviršių, naujų lapų struktūra pasikeičia iš gležnos į storą, odišką ir hidrofobinę. Natūraliose Afrikos buveinėse, kur pasitaiko sausrų periodų ir vandens telkiniai nusenka, Nymphaea lotus lapai nunyksta, o pats augalas išgyvena dumble esančio gumbo dėka. Sugrįžus lietingajam sezonui ir pakilus vandens lygiui, gumbas biologiškai prabunda ir per kelias dienas išleidžia naują lapų rozetę.

     Paplitusi didžiojoje tropinės Afrikos dalyje bei Nilo upės baseine Egipte. Rūšis taip pat aptinkama kai kuriuose Pietryčių Azijos regionuose, o viena unikali reliktinė izoliuota forma auga Rumunijos šiltojo pavasario terminėse versmėse. Dėl išskirtinio dekoratyvumo ir populiarumo akvariumų kultūroje šis augalas dabar yra išplatintas po visą pasaulį, įskaitant ir Lietuvą, kur auginamas uždarose akvariumų bei botanikos sodų ekosistemose.