Kanarinis ragvabalis (Oryctes prolixus) yra plokštėtaūsinių (Scarabaeoidae) antšeimio, ragvabalinių (Dynastinae) pošeimio vabalas. Šis vabzdys yra artimas Europoje gerai žinomo vabalo raganosio (Oryctes nasicornis) giminaitis, dažnai laikomas jo geografiniu porūšiu.

     Tai stambus vabalas, pasižymintis tvirtu ir ištįsusiu cilindrišku kūnu. Kūno ilgis paprastai svyruoja tarp 30 ir 45 mm, o visas kūnas yra stipriai chitinizuotas, blizgus, tamsiai rudos arba juodos spalvos. Šiam vabzdžiui būdingas ryškus lytinis dimorfizmas, lemiantis akivaizdžius patino ir patelės išvaizdos skirtumus. Patino galva turi ilgą, atgal išlenktą kaktos ragą, o patelės galva tėra su mažu, neryškiu gumburėliu. Šio vabalo priešnugarėlė yra su didele įduba priekinėje dalyje ir skersine keturgiaubte briauna. Antsparniai yra lygūs, dengiantys pilvelį, o apatinė kūno pusė ir šlaunys apaugusios tankiais, ilgais rusvais plaukeliais. Vabalas turi rausiąmasias kojas, kurių blauzdos išorinėje pusėje yra dantytos, pritaikytos substrate judėti. Lyginant su europiniu vabalu raganosiu (Oryctes nasicornis), šis Kanarų salų endemikas dažnai būna šiek tiek stambesnis ir pailgesnės kūno formos. Pagrindinis morfologinis skirtumas yra patino priešnugarėlės reljefas. Oryctes nasicornis priešnugarėlėje esanti skersinė briauna turi tris aiškius gumburėlius, o Oryctes prolixus briauna yra lygesnė arba su kitokia jų konfigūracija. Be to, skiriasi jų galvos skydelio priekinės išpjovos gylis bei lytinių organų struktūra. 

     Dažniausiai aptinkamas šilumamėgiuose krūmynuose bei pusiau sausuose salų biotopuose. Natūralioje aplinkoje jis glaudžiai susijęs su vietinėmis sumedėjusių augalų ir palmių bendrijomis. Kaip ir jo europinis giminaitis, Oryctes prolixus neretai aptinkamas sinantropinėse buveinėse – kultūriniuose soduose, parkuose, lentpjūvėse ar žemės ūkio naudmenose, kur kaupiasi stambios augalinės liekanos. Šis vabalas minta pūvančia mediena. Patelės kiaušinėlius deda į įvairią yrančią organinę medžiagą: supuvusius medžių kelmus, trūnijančią vietinių palmių ar kitų sumedėjusių augalų medieną, komposto bei pjuvenų krūvas. Iš kiaušinėlių išsiritusios lervos yra stambios, C formos (būdingos plokštėtaūsiniams). Jos atlieka svarbų ekologinį vaidmenį kaip skaidytojai, spartindami organinių medžiagų irimą ir prisidėdami prie dirvožemio humuso formavimosi. Šis požeminis arba sumedėjusio substrato viduje vykstantis lervos vystymasis trunka kelerius metus. Suaugę vabalai yra afagai – jie visiškai nesimaitina kietu maistu ir gyvena naudodami energines medžiagas, kurias sukaupė lervos stadijoje. Tai iš esmės skiria juos nuo kai kurių tropinių Oryctes rūšių (pvz., Oryctes rhinoceros), kurios aktyviai graužia gyvų palmių viršūnes ir yra pavojingi kenkėjai. Tad, ši rūšis nėra laikoma kenkėju ir nedaro žalos žemės ūkiui. Vabalai yra naktiniai gyvūnai, aktyviai skraidantys sutemose bei naktį. Juos stipriai traukia dirbtiniai šviesos šaltiniai. 

     Kanarinis ragvabalis yra aptinkamas centrinėse ir vakarinėse Kanarų salyno dalyse. Stabiliausi stebėjimai fiksuojami Tenerifėje ir La Gomeroje, taip pat pavienės populiacijos užregistruotos Gran Kanarijoje, La Palmoje ir El Hiere.