Mėlyninė sprindenė (Pasiphila debiliata) yra sprindžių (Geometridae) šeimos drugys. 

     Tai nedidelis drugys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia 17–19 mm. Priekinių sparnų pamatinis fonas yra itin charakteringos, labai blyškios, tarsi išblukusios žalsvos (balsvai žalsvos) spalvos. Sparnų skersinės linijos yra silpnos ir neryškios, tačiau jos tampa ryškesnės, tamsesnėmis brūkšnelių formos dėmėmis ties sparnų gyslomis. Vidurinėje sparno dalyje yra mažas, bet matomas juodas diskalinis taškas. Senesnių ar paskraidžiusių individų žalsvas atspalvis dažnai visiškai išnyksta, todėl sparnai atrodo tiesiog šviesiai pilki. Užpakaliniai sparnai spalva ir raštu atitinka priekinius sparnus, yra tokio paties blyškaus fono, su banguotu pakraščio raštu. Vikšrų kūnas yra trumpas, storokas, šviesiai žalios arba gelsvai žalios spalvos su neryškia tamsesne nugarine linija. Jų galva būna tamsiai ruda arba juoda. 

     Drugiai gyvena drėgnuose ir ūksminguose spygliuočių bei mišriuose miškuose, aukštapelkių pakraščiuose ir kirtavietėse. Rūšis išvysto vieną generaciją per metus. Suaugėliai skraido birželio ir liepos mėnesiais. Dieną jie slepiasi tūpėdami ant medžių kamienų (dažnai eglučių ar beržų žievės), kur dėl savo spalvos yra sunkiai pastebimi. Vikšrų pagrindinis mitybinis augalas – mėlynė (Vaccinium myrtillus), rečiau – vaivoras (Vaccinium uliginosum). Pavasarį išsiritę vikšrai maitinasi pumpurais ir jaunais lapeliais, dažnai pasislėpę tarp šilko gijomis suverptų lapų ar žiedynų. Žiemoja kiaušinėlio stadijoje. 

     Mėlyninė sprindenė paplitusi didžiojoje Europos dalyje (nuo Britų salų iki Vidurio ir Šiaurės Europos regionų), o rytuose tęsiasi per Pietų Sibirą iki Amūro ir Japonijos. Lietuvoje aptinkama tinkamose buveinėse visoje šalyje.