Naminis žvirblis (Passer domesticus) yra žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio, žvirblinių šeimos rūšis.

     Kūno ilgis 14–16 cm,] atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų galų 19-25 cm,uodega neilga. Arealo šiaurėje gyvenančių populiacijų individai yra šiek tiek stambesni, už jų gentainius gyenančius arealo pietuose. Šiaurinės populiacijos individai sveria apie 20-39 g, pietinės – 21-33 g. Naminių žvirblių galva didelė ir apvali. Patino kakta, galvos viršus ir pakaušis pilki, galvos šonai rudi. Nugara ruda, išmarginta rudomis išilginėmis dėmėmis, skruostai balsvi. Sparnu driekiasi balsva juostelė. Pilvas balsvas, gerklė ir pagurklis juodi. Snapas storas, tvirtas, juodas, rudenį ir žiemą papilkėja. Kojos juodos. Patelė blankesnių spalvų, beveik visa pilkšvai rusva. Jaunikliai išsirita pilki, vėliau įgauna rusvą spalvą, tamsesnę negu patelės.

     Naminis žvirblis yra sėslus paukštis. Sinantropas. Aptinkami miestuose, kaimuose ir ūkiuose. Jie vengia dykumų ar tankių miškų, kur nėra žmonių veiklos. Aktyvus dieną, gerai skraido. Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį skraido pulkais, leidžiasi į medžius, krūmus ir ten ilsisi. Monogamai, porą sudaro visam gyvenimui. Lizdą suka namų pakraigėse, palėpėse, plyšiuose, angose, kregždžių lizduose, inkiluose. Lizdui naudoja žoles, šiaudus, pakulas, įvairių audinių liekanas. Gūžtą iškloja naminių gyvūnų plaukais, kitų paukščių plunksnomis. Deda 4-7 balkšvus, pilkšvus, gelsvai arba rausvai taškuotus, ovalius kiaušinius. Peri patinas ir patelė 13-14 dienų. Išsiritę jaunikliai lizdą palieka taip pat po 13-14 dienų. Per metus veda 2-3 vadas (nuo balandžio iki rugpjūčio). Nors pagrindą sudaro sėklos ir grūdai, žvirbliai yra visavalgiai – minta vabzdžiais (ypač maitindami jauniklius), vaisiais bei maisto atliekomis.

     Plačiai paplitęs Eurazijoje . Taip pat gyvena Šiaurės Afrikoje, Viduržemio jūros, Britų salose. Introdukuotas Amerikose, Pietų Afrikoje, Australijoje, daugelyje salų.