Žvirbliniai (Passeridae) yra žvirblinių paukščių (Passeriformes) būrio šeima, kuriai priklauso tikrieji žvirbliai.

     Tai nedideli, kresno sudėjimo paukščiai, dažniausiai apie 11–18 cm ilgio. Kūnas kompaktiškas, krūtinė pilna, o galva santykinai didelė ir apvali. Dominuoja pilki, rudi, juodi ir balti atspalviai, atliekantys apsauginę funkciją. Sparnai paprastai trumpi ir suapvalinti (elipsės formos), kas leidžia greitai pakilti ir manevruoti tankioje augalijoje. Uodega trumpa, dažniausiai iš 12 vairuojamųjų plunksnų. Snapas trumpas, kūgiškas ir labai stiprus. Tai esminis įrankis sėkloms gliaudyti. Įdomu tai, kad žvirbliniai turi papildomą kaulą liežuvyje (preglossale), kuris padeda tvirtai laikyti sėklą ją lukštenant. Turi anizodaktilinę kojų sandarą: trys pirštai nukreipti į priekį, o vienas (stiprusis hallux) – atgal. Tai leidžia jiems tvirtai tupėti ir judėti žeme šokinėjant. Daugeliui rūšių (pvz., naminiam žvirbliui) būdingi ryškūs išvaizdos skirtumai tarp patinų ir patelių. Patinai dažnai turi juodą „seilinuką“, kurio dydis gali signalizuoti apie socialinį statusą grupėje.

     Tai labai bendruomeniški paukščiai, dažnai gyvenantys ir perintys didelėmis grupėmis. Jie klesti miestuose, gyvenvietėse ir fermose, kur randa maisto atliekų, grūdų bei saugių vietų lizdams pastatų plyšiuose. Taip pat sutinkami atviruose laukuose, sodybose su daržais ir gyvulių ūkiais. Čia paukščiai randa gausius sėklų ir vabzdžių išteklius. Laukiniame gamtoje jie sutinkami savanose, pusdykumėse, krūmynuose bei uolėtose vietovėse. Kai kurios rūšys gyvena pajūrio kopose ar kalnų pievose. Daugiausia maitinasi augaliniu maistu (sėklomis, grūdais), tačiau jauniklius dažnai maitina vabzdžiais.

     Jie kilę iš Europos, Afrikos ir Azijos (vadinami „Senojo pasaulio žvirbliais“), tačiau dėl žmonių veiklos išplito po visą pasaulį. Jie skiriasi nuo Amerikos žvirblių (šeima Passerellidae), kurie, nors ir atrodo panašiai, genetiškai nėra artimi.