Paprastasis povas (Pavo cristatus) yra vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių rūšis. Tai vienas iš labiausiai atpažįstamų paukščių pasaulyje dėl savo įspūdingų plunksnų ir ryškių spalvų. Tai nacionalinis Indijos paukštis, daugelyje kultūrų simbolizuojantis grožį, išdidumą ir nemirtingumą.

     Tai viena stambiausių svoriu, kūno ilgiu ir atstumu tarp iškleistų abiejų sparnų galų vištinių paukščių būrio rūšių. Patinas vidutiniškai sveria 4–6 kg. Galva, kaklas ir krūtinė yra ryškiai švytinčios mėlynos (kobalto) spalvos. Tikroji uodega yra trumpa ir ruda, tačiau viršutinės uodegos plunksnos (antuodegis) užauga iki 1,5 metro ilgio. Kiekviena ši plunksna baigiasi spalvinga „akimi“. Ant galvos yra stati plunksnų karūna (kuodukas), kurios galai primena mažas vėduokles. Snapas tvirtas, šviesiai pilkas. Kojos turi aštrius pentinus, naudojamus kovoms. Patelės yra mažesnės už patinus, sveria apie 2,7–4 kg. Patelė gerokai kuklesnė, vyrauja rusvi, pilkšvi ir žalsvi tonai. Tai padeda jai užsimaskuoti perint kiaušinius ant žemės. Kaklo plunksnos turi metalo blizgesio žalsvą atspalvį. Uodega trumpa, be ilgų antuodegio plunksnų ir be „akių“. 

     Povas yra sėslus paukštis, kurio gyvenimo būdas glaudžiai susijęs su miškingu kraštovaizdžiu. Labiausiai mėgsta lapuočių miškus, krūmynus bei džiungles netoli vandens šaltinių. Dažnai sutinkami netoli žemės ūkio naudmenų, kaimų ir sodų, kur lengvai randa maisto. Nakvynei paukščiai visada renkasi aukštus medžius, kad apsisaugotų nuo plėšrūnų (tigrų, leopardų). Vienas patinas paprastai turi 2–5 patelių „haremą“. Per tuoktuves patinas demonstruoja savo įspūdingą uodegą ją virpindamas, kad sukurtų specifinį žemo dažnio garsą, viliojantį pateles. Patelė lizdą suka tiesiog ant žemės, gerai paslėptoje vietoje tarp krūmų. Deda 4–8 kiaušinius, kuriuos perina apie 28 dienas. Dažniausiai gyvena mažomis grupėmis. Nors yra geri bėgikai, pajutę pavojų bėga per tankmę arba pakyla į orą (skrydis trumpas, bet triukšmingas). Tai dieniniai paukščiai. Didžiąją dienos dalį praleidžia ieškodami maisto ant žemės, o vakare kyla į medžių lajas miegoti. Maitinasi ant žemės. Jų racioną sudaro sėklos, vaisiai, vabzdžiai, smulkūs ropliai (įskaitant jaunas gyvates) ir maži žinduoliai.

     Povai yra kilę iš Pietų Azijos. Jų gimtoji teritorija apima Indiją (paplitęs beveik visame subkontinente, išskyrus aukštikalnes ir itin sausringas dykumas), Šri Lanką (gyvena visoje saloje, ypač žemumose), Pakistaną, Nepalą ir Butaną. Paplitę pietinėse šiose šalių dalyse, besiribojančiose su Indija. Dėl savo grožio povai buvo išvežioti po visą pasaulį. Kai kur jie sėkmingai prisitaikė ir gyvena laisvėje. Daugelyje Europos šalių (įskaitant Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Italiją) jie laikomi dvarų parkuose ar zoologijos soduose pusiau laisvomis sąlygomis.