Fazaniniai (Phasianidae) yra vištinių paukščių (Galliformes) būrio paukščių šeima. Tai gausi šeima, kuriai priklauso fazanai, kurapkos, putpelės, povai, kalakutai ir naminių vištų protėviai bankivinės vištos.

     Tai viena įvairiausių paukščių šeimų pagal dydį – nuo mažų putpelių (apie 43 g) iki masyvių povų ar kalakutų, kurie gali sverti virš 10 kg. Dauguma rūšių turi stambų, „putlų“ ir sunkų kūną su stipriai išvystytais krūtinės raumenimis. Sparnai trumpi, platūs ir apvalūs. Jie pritaikyti staigiam, triukšmingam pakilimui į orą, tačiau netinka ilgiems skrydžiams. Snapas trumpas, stiprus ir šiek tiek lenktas. Jis puikiai pritaikytas lesti sėklas, uogas bei kasti žemę ieškant šaknelių ar vabzdžių. Daugelio rūšių patinai ant galvos turi ryškias ataugas, skiauteres, „auseles“ arba plikos, ryškiai spalvotos odos plotus aplink akis. Kojos stiprios, pritaikytos bėgiojimui ir kapstymui. Turi tris į priekį nukreiptus pirštus ir vieną pakeltą galinį pirštą. Daugelio genčių patinai (ir kai kurios patelės) ant kojų turi aštrius kaulinius pentinus, naudojamus kovoms dėl teritorijos ar patelių. Dažniausiai patinai yra kur kas didesni ir pasižymi itin ryškiomis, spalvingomis, dažnai metalinio žvilgesio plunksnomis. Patelės paprastai yra blankių, maskuojančių spalvų. Uodegos ilgis ir forma labai varijuoja – nuo beveik nematomos iki itin ilgų ir puošnių plunksnų (pvz., pavo ar fazano).

     Šios šeimos atstovai sutinkami beveik visuose sausumos biotopuose: stepėse, pievose, savanose ir žemės ūkio naudmenose (pvz., kurapkos, fazanai). Kai kurios rūšys yra miškinės, gyvena nuo atogrąžų džiunglių (pvz., bankivinės vištos) iki taigos bei spygliuočių miškų (pvz., tetervinai). Yra rūšys kurios gyvena aukštikalnėse (iki 5000 m virš jūros lygio) arba tundroje (pvz., baltosios kurapkos). Daugelis rūšių puikiai adaptuojasi kultūriniame kraštovaizdyje, jei randa pakankamai priedangos (gyvatvorių, krūmynų). Vyrauja poligamija (vienas patinas turi kelias pateles), tačiau kai kurios rūšys, pavyzdžiui, kurapkos, yra monogamiškos. Lizdai dažniausiai tai paprastos duobelės žemėje, išklotos sausa žole ar plunksnomis. Jaunikliai vos išsiritę palieka lizdą ir geba patys maitintis, nors motina (rečiau abu tėvai) juos saugo ir šildo. Dauguma fazaninių yra sėslūs, tačiau kai kurios rūšys (pvz., paprastoji putpelė) yra tolimieji migrantai. Dauguma yra visalesiai. Suaugę paukščiai dažniausiai lesa augalinį maistą (sėklas, uogas, šakniastiebius, grūdus), tačiau jaunikliams pirmosiomis savaitėmis gyvybiškai būtini vabzdžiai, suteikiantys reikiamą kiekį baltymų. Fazaniniai paukščiai veikia kaip svarbūs sėklų platintojai ir natūralūs kenkėjų (vabzdžių) kontrolieriai. Taip pat jie yra esminė mitybos grandinės dalis, tarnaujantys kaip grobis daugeliui plėšriųjų paukščių ir žinduolių. 

     Fazaniniai paukščiai yra plačiai paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą ir kai kurias atokias salas. Ši šeima gausiausia atogrąžų ir subtropikų zonose.