Pelikaniniai (Pelecanidae) yra irklakojinių paukščių šeima, kuriai priklauso vienintelė išlikusi gentis – pelikanai (Pelecanus). Šiuo metu pasaulyje gyvena 8 pelikanų rūšys. 

     Kūno ilgis svyruoja nuo 105 iki 188 cm, o svoris gali siekti iki 15 kg. Patinai paprastai yra didesni už pateles ir turi ilgesnius snapus. Pelekaninių snapas labai ilgas, plokščias, jo viršūnė baigiasi žemyn nulinkusiu kabliuku. Viršutinė snapo dalis (antsnapis) yra tvirta, o apatinė susideda iš lanksčių šakų, prie kurių tvirtinasi maišas. Išskirtinė savybė – didelis, itin tamprus odos maišas po apatiniu snapu. Jis gali talpinti iki 11–13 litrų vandens (tai kelis kartus viršija paukščio skrandžio tūrį). Liežuvis labai mažas ir redukuotas, kad netrukdytų praryti didelio grobio. Po oda ir tarp raumenų (kaklo, krūtinės srityse) pelikanai turi gausų oro maišų tinklą. Tai padeda jiems lengvai plūduriuoti vandenyje ir amortizuoja smūgį neriant į vandenį. Paukščiai yra palyginti lengvi dėl stipriai pneumatizuotų (oro pripildytų) kaulų. Kojos trumpos ir tvirtos. Pelikanai turi irklines pėdas – plėvė jungia visus keturis pirštus, o tai užtikrina puikų plaukimą. Sparnai labai ilgi ir platūs, pritaikyti sklandymui. Sparnų mojis gali siekti net 3,5 metro. Dažniausiai vyrauja šviesios spalvos (balta, pilkšva), išskyrus rudąjį ir Peru pelikanus. Veisimosi metu snapo, maišo ir plikos veido odos spalvos tampa itin ryškios. 

     Pelikanai renkasi šiltus ir vidutinio klimato regionus. Jų pagrindinės buveinės yra seklūs pakrančių vandenys, estuarijos, dideli ežerai ir upių deltos. Jiems svarbu, kad vanduo būtų turtingas žuvies, o netoliese būtų saugių vietų poilsiui ir perėjimui (smėlio salos, koraliniai rifai ar tankūs nendrynai). Šiaurinės rūšys (pavyzdžiui, rožinis pelikanas) yra migruojančios ir žiemoti skrenda į šiltuosius kraštus. Tai itin bendruomeniški paukščiai. Jie kartu ilsisi, skraido ir medžioja. Dažnai taiko kolektyvinę taktiką – susibūrę į puslankį, jie gena žuvų tuntus į seklumą, kur jas lengviau pasemti snapais. Rudieji pelikanai yra išimtis – jie medžioja nardydami į vandenį iš aukščio. Skrenda grupėmis, dažnai išsirikiavę „V“ forma arba viena eile, meistriškai naudodamiesi šiltojo oro srovėmis sklandymui. Pelikanai peri didelėmis, triukšmingomis kolonijomis. Priklausomai nuo rūšies, lizdus suka arba ant žemės (paprastos duobutės su šiek tiek paklotės), arba medžiuose (sunešti iš šakų). Patelė padeda 1–3 kiaušinius. Perėjime (kuris trunka 30–36 dienas) dalyvauja abu tėvai, šildydami kiaušinius ne plunksnomis, o savo kojų plėvėmis. Išsiritę jaunikliai yra pliki ir bejėgiai. Tėvai juos maitina atrytu pusiau suvirškintu maistu. Įdomu tai, kad vyresni jaunikliai maistą ima tiesiai iš tėvų gerklės maišo, sukišdami ten visą galvą. 

     Pelikanai yra plačiai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Europoje daugiausia sutinkami rožiniai ir garbanotieji pelikanai. Pagrindinės jų perimvietės yra pietryčių Europoje, ypač Dunojaus deltoje (Rumunija) ir Balkanų regiono ežeruose. Afrikoje paplitę beveik visame žemyne, ypač didžiuosiuose ežeruose (Viktorijos, Čado) bei pietinėse pakrantėse. Azijoje gyvena nuo Artimųjų Rytų iki Indijos ir Pietryčių Azijos ežerų bei upių deltose. Australijoje paplitę tiek pakrantėse, tiek laikinai užliejamuose vidaus vandenyse. Šiaurės Amerikoje paplitę baltieji (vidaus vandenyse) ir rudieji pelikanai (pakrantėse). Pietų Amerikoje dominuoja rudieji ir Peru pelikanai, gyvenantys Ramiojo vandenyno pakrantėje.