Juodvabalis Pelleas crotchi yra juodvabalinių (Tenebrionidae) šeimos vabalų rūšis. Šią rūšį pirmą kartą 1865 metais aprašė anglų entomologas Thomas Vernon Wollaston. Tai endeminis Kanarų salų vabalas.

     Šis vabalas pasižymi pailgu, lygiu ir juodos arba giliai rudai-juodos spalvos kūnu. Vabalo galva yra sąlyginai plati, giliai įtraukta į prieškrūtinėlę, o jos paviršius tankiai padengtas smulkiomis, bet ryškiomis punktyrinėmis duobutėmis. Antenos sudarytos iš 11 narelių, jie palaipsniui storėja link viršūnės ir baigiasi nežymia, tačiau aiškiai matoma buožele. Prieškrūtinėlė yra skersinė, jos šoniniai kraštai yra su apvadu, o pagrindas lygiai priglunda prie antsparnių pamatų. Antsparniai yra pailgi, lygiagretūs ir išilgai išraižyti giliomis vagutėmis, kuriose išsidėsčiusios reguliarios taškų eilės. Jų tarpvagiai yra visiškai plokšti, o ne iškilūs. Vabalo kojos yra vidutinio ilgio ir tvirtos, pritaikytos judėti kietu Kanarų salų dirvožemiu bei po akmenimis. Priekinių kojų blauzdos viršūnėje turi išreikštus dyglius, padedančius vabalui raustis augalų liekanuose ar po ganyklų detritu. Nuo kitų Ulomini tribos genčių atstovų ši monotipinė gentis geriausiai atskiriama pagal specifinę smakro (mentum) ir apatinių žandų struktūrą. Šis vabalas neturi gilių duobučių ar ragelių ant patinų prieškrūtinėlės viršutinės dalies. Papildomas skiriamasis bruožas yra pilvelio sternitų sandara, kur paskutinis segmentas neturi marginalinio apvado. Tiksliam rūšies atskyrimui entomologai naudoja patinų genitalinio aparato (aedeagus) morfologinę struktūrą, kuri yra unikali tik šiai endeminei rūšiai. 

     Jis prisitaikęs prie makaronezinių sausringų (aridinių) pakrančių zonų ir pusdykumių, tačiau vietomis gali būti aptinkamas ir vidutinių aukštumų krūmynuose bei retmiškiuose. Dieną jis praleidžia slėpdamasis po akmenimis, giliai vulkaniniame dirvožemyje, po sausomis augalų šaknimis ar ganyklų detritu. Tai naktiniai gyvūnai. Dieną jie praleidžia ramybės būsenoje po akmenimis, kad apsisaugotų nuo kaitrios Kanarų salų saulės ir plėšrūnų. Šių vabalų medžiagų apykaita yra lėta, todėl jie, palyginti su kitais panašaus dydžio vabzdžiais, gyvena gana ilgai (suaugėlis gali išgyventi nuo kelių mėnesių iki metų). Patelės kiaušinėlius deda tiesiai į drėgnesnę, yrančią organinę terpę (pvz., po pūvančia mediena ar augalų likučiais), kad išsiritusios lervos iškart turėtų maisto. Lervos gyvena pasislėpusios dirvožemyje arba augaliniame detrite, kur aktyviai maitinasi ir auga, kelis kartus nertis (keisdamos chitininius šarvus), kol virsta lėliukėmis. Tiek lervos, tiek suaugę vabalai yra skaidytojai. Pagrindinis jų maisto šaltinis – yrantys augalų audiniai, minkšta pūvanti aridinių augalų (pavyzdžiui, vietinių karpažolių Euphorbia) mediena bei kita sausa organika. Kaip ir daugelis kitų juodvabalių, pajutęs pavojų, Pelleas crotchi gali naudoti cheminę apsaugą. Specialios pilvelio liaukos išskiria specifinio, aštraus kvapo sekretą (dažniausiai turintį kinonų), kuris atbaido smulkius plėšrūnus, pavyzdžiui, driežus ar paukščius. 

     Paplitęs Kanarų salose, įskaitant Tenerifę, Gran Kanariją, La Palmą, Gomerą, El Hierą ir Fuerteventūrą.