Paprastoji raudonuodegė (Phoenicurus phoenicurus) yra nedidelis musinukinių (Muscicapidae) šeimos paukštis. 

     Kūno ilgis: 13–14,5 cm, Svoris: 11–20 g. Sparnų ilgis: 7,5–8,5 cm (išskleistų sparnų plotis apie 20–23 cm). snapas juodas, tiesus, smailas ir gana smulkus – idealiai pritaikytas stverti smulkius vabzdžius. Kojos plonos, juodos, vidutinio ilgio. Patinas (veisimosi metu) yra vienas spalvingiausių Lietuvos paukščių. Kakta ryškiai balta, o viršugalvis ir nugara – pelenų pilkumo. Juodos spalvos „kaukė“, kuri kontrastingai ribojasi su balta kakta ir ryškia krūtine. Krūtinė ir šonai ryškiai rūdi arba oranžiniai. Uodegos viršutinės ir apatinės dengiamosios plunksnos bei vidurinės plunksnos yra ryškiai rudo (rūdžių) atspalvio, išskyrus dvi tamsesnes vidurines vairuojamąsias plunksnas. Patelė yra kur kas kuklesnė, kad būtų geriau užsimaskavusi perėdama. Viršutinėje dalyje vyrauja pilkai ruda spalva. Apatinė dalis šviesiai rusva arba gelsvai balta, gerklė šviesi. Uodega, kaip ir patino, yra ryškiai ruda. Tai pagrindinis požymis, leidžiantis atskirti patelę nuo kitų panašaus dydžio pilkų paukščių. Išskridę iš lizdo jaunikliai yra rudai pilki, gausiai išmarginti šviesiomis (gelsvomis) dėmelėmis. Jų uodega jau būna rusva, tačiau ne tokia intensyvi kaip suaugusių. Po pirmojo šėrimosi pirmaisiais gyvenimo metais jauni patinai tampa panašūs į suaugusius, bet jų spalvos gali būti kiek blankesnės, o balta kaktos juostelė – siauresnė.

     Gyvena šviesiuose miškuose, senuose parkuose, sodupse ir kaimo vietovėse. Dažnai peri uoksuose arba žmonių iškeltuose inkiluose. Aptinkama balandžio – spalio mėn. Deda 5-7 kiaušinius, kurie vienspalviai, melsvai žali. Peri 13-14 dienų. Jaunikliai lizdą palieka po 13-15 dienų. Išveda vieną vadą. Daugiausia maitinasi vabzdžiais, jų lervomis ir vorais. Vasaros pabaigoje bei rudenį racioną papildo uogomis ir vaisiais, kad sukauptų energijos migracijai. 

     Paprastosios raudonuodegės yra paplitusios plačiame areale, apimančiame Europą, šiaurės Afriką ir didžiąją dalį Azijos iki pat Baikalo ežero. Šiaurėje paukščiai pasiekia net 70° platumą Skandinavijoje (borealinę taigą). Pietinė riba driekiasi per šiaurės vakarų Afriką (Maroką), Iberijos pusiasalį, Italiją, Balkanus bei Centrinės Azijos kalnuotas vietoves (Kazachstaną, Mongoliją). Tai tolimieji migrantai, kurie žiemas leidžia Afrikoje, konkrečiai Sahelio zonoje (nuo Senegalo vakaruose iki Eritrėjos rytuose) į pietus nuo Sacharos dykumos. Nedidelė dalis populiacijos žiemoja Arabijos pusiasalio pietvakariuose.