Keršasis žiogas (Pholidoptera griseoaptera) yra neskraidantis žioginių (Tettigoniidae) šeimos vabzdys, paplitęs beveik visoje Europoje. 

     Patinų kūnas yra 11–21 mm ilgio, patelių – 15–20 mm. Kūnas yra pilkšvai rudas, tamsiai rudas arba raudonai rudas. Viršutinė galvos ir priešnugarėlės dalis visada išlieka ruda. Pilvelio apačia (ventralinė pusė) yra ryškiai gelsva arba gelsvai žalsva, kas sukuria ryškų kontrastą su tamsia viršutine dalimi. Priešnugarėlė pasižymi šviesiu (baltu arba kreminiu) apvadu šoninių skydų kraštuose. Priešnugarėlės galinėje dalyje yra silpna vidurinė briauna (kilis). Antenos labai ilgos, dažnai ilgesnės už patį kūną, būdingos visiems tikriesiems žiogams. Užpakalinės kojos yra labai ilgos ir stiprios, su storomis šlaunimis, pritaikytos tolimiems šuoliams. Tympanaliniai organai („ausys“) yra priekinių kojų blauzdose. Ši rūšis pasižymi ryškiu lytiniu dimorfizmu, ypač sparnų ir pilvelio galo sandaroje. Patinų sparnai trumpi (apie 5 mm), apvalūs, dengia tik nedidelę dalį pilvelio. Skirti svirpimui. Patelių sparnai redukavęsi iki 1–2 mm ilgio skiaučių arba jų visai nėra. Taip pat patinėliai pilvelio gale turi du trumpus, tiesius cerkus, patelės - ilgą (8–10 mm), į viršų lenktą, kardo formos kiaušdėtę.

     Gyvena miškų pakraščiuose, kirtavietėse, krūmynuose, soduose ir parkuose. Vengia labai sausų, smėlingų vietų. Suaugėliai pasirodo birželio mėnesį ir yra aktyvūs iki vėlyvo rudens (kartais net iki lapkričio ar gruodžio, jei ruduo šiltas). Lervos vystosi dvejus metus, praeidamos septynias stadijas. Žiemoja žemėje. Keršasis žiogas yra visaėdis. Suaugėliai minta smulkiais vabzdžiais (pavyzdžiui, amarais, vikšrais), taip pat įvairiais augalais: gervuogėmis, kiaulpienėmis ar dilgėlėmis.

     Rūšis paplitusi beveik visoje Europoje – nuo šiaurinės Ispanijos iki Kaukazo, Krymo ir Mažosios Azijos. Labai dažnas Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau nėra aptinkamas Airijoje. Šiaurėje arealas siekia Skandinaviją.