Ropinis baltukas (Pieris rapae) yra baltukų (Pieridae) šeimos drugys. Tai viena dažniausia ir geriausiai žinoma drugių (Lepidoptera) būrio rūšis Lietuvoje.

     Vidutinio dydžio drugys, pastebimai mažesnis už savo artimą giminaitį kopūstinį baltuką (Pieris brassicae). Ropinio baltuko išskleistų sparnų plotis svyruoja tarp 40–50 mm. Priekiniai sparnai yra taisyklingos trikampio formos, užpakaliniai – suapvalinti. Sparnų viršutinė pusė yra kremiškai balta. Apatinė priekinių sparnų pusė yra balta su gelsva viršūne, o užpakalinių sparnų apatinė pusė – vientisai gelsva. Priekinio sparno viršūnė turi pilkai juodą, trikampišką kampo apvadą, kuris yra gerokai mažesnis ir šviesesnis nei kopūstinio baltuko. Rūšiai būdingas ryškus lytinis skirtumas pagal sparnų dėmėtumą. Patinas priekinio sparno viršuje turi tik vieną apvalią juodą disko dėmę. Patelė priekinio sparno viršuje turi dvi juodas disko dėmes. Abu suaugėliai užpakalinio sparno priekiniame krašte turi po vieną nedidelę juodą dėmelę. 

     Ropinis baltukas yra visur paplitusi rūšis. Pagrindiniai jo biotopai yra sodininkystės ir daržininkystės ūkiai, kur auginami kultūriniai kryžmažiedžiai augalai. Taip pat dažnas ir pievose, ganyklose, dykvietėse, pakelėse bei miestų parkuose. Vengia miško tankmės, tačiau skraido pamiškėse. Lietuvoje per metus išaugina 2–3 generacijas. Suaugėliai skraido nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Vikšrai minta kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos augalų – ropių, kopūstų, rapsų, garstyčių – lapais. Suaugėliai maitinasi įvairių pievų ir daržo augalų žiedų nektaru. Patelės kiaušinėlius deda po vieną (skirtingai nei kopūstinis baltukas, kuris deda krūvelėmis) ant mitybinių augalų lapų apatinės pusės. Vikšrai aksominės žaliai melsvos spalvos, trumpais šereliais, su plona gelsva juostele ant nugaros. Dėl geros slepiamosios spalvos sunkiai pastebimi ant lapų. Lėliukė tvirtinama prie tvorų, medžių kamienų ar augalų stiebų šilkiniu siūleliu. Žiemoja lėliukės stadijoje.

     Rūšis kilusi iš Palearktikos regiono (Eurazijos ir Šiaurės Afrikos), tačiau dėl žmogaus ūkinės veiklos buvo netyčia įvežta ir tapo invazine bei kosmopolitine rūšimi Šiaurės Amerikoje, Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Lietuvoje yra labai dažna, gausi ir paplitusi visoje šalies teritorijoje.