Baltukai (Pieridae) yra drugių (Lepidoptera) būrio vabzdžių šeima, kuriai priklauso apie 76 gentis ir daugiau nei 1 100 rūšių. 

     Drugiai stambūs ir vidutiniai. Daugumos rūšių sparnų ilgis svyruoja nuo 20 iki 35 mm. Išskleistų sparnų plotis dažniausiai yra tarp 30 ir 65 mm. Pavyzdžiui, kopūstinis baltukas yra didesnis (iki 65 mm), o ropinis baltukas – pastebimai mažesnis (apie 40–50 mm). Priekiniai sparnai dažniausiai yra trikampiški su nežymiai išgaubtu priekiniu kraštu. Užpakaliniai sparnai – apvalūs. Citrinukų (Gonepteryx) genties drugių sparnų viršūnės turi specifines, smailias išaugas, imituojančias lapo formą. Šeimos vizitinė kortelė – sparnų žvyneliuose esantys pterinai. Tai azoto turintys pigmentai, kurie suteikia drugiams būdingą baltą, geltoną ir oranžinę spalvą. Dažnas reiškinys, kai tos pačios rūšies drugiai, priklausomai nuo sezono (pavasarinė ar vasarinė karta), skiriasi spalvos intensyvumu arba tamsiuoju piešiniu. Sparnų viršūnėse, kraštuose arba centrinėje sparno dalyje dažnai būna juodos arba pilkos dėmės, brūkšniai ir laukai, sudaryti iš tamsaus pigmento melandrino (melanino atmainos). Sparnų gyslos (pavyzdžiui, radialinės gyslos priekiniuose sparnuose) dažnai būna paryškintos tamsesniais žvyneliais, ypač apatinėje sparnų pusėje, kas padeda drugiams užsimaskuoti tupint ant augalų. Patinų ir patelių sparnų spalva bei piešinys skiriasi. 

     Baltukai yra labai plastiška drugių šeima, todėl jų aptinkama pačiose įvairiausiose buveinėse. Soduose, daržuose ir kultūriniuose laukuose dažniausiai skraido sinantropinės rūšys, tokios kaip kopūstinis ir ropinis baltukai. Sausose ir drėgnose pievose, ganyklose, pakelėse bei upių slėniuose dominuoja gelsviai (Colias) ir Pontia daplidice, kur gausu žydinčių nektaringų augalų. Miško proskynos, kirtavietės, pamiškės ir krūmynai yra tipiška citrinukų (Gonepteryx rhamni), aušrelių (Anthocharis cardamines) ir garsty-čių (Leptidea) buveinė. Gudobelinis baltukas (Aporia crataegi) dažnai aptinkamas pamiškėse, kur auga laukinės obelys, kriaušės ar gudobelės. Daugumos baltukų genčių vikšrai minta tik tam tikrų šeimų augalais. Didžioji dalis rūšių (Pieris, Anthocharis, Pontia) yra susijusios su kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos augalais. Gelsvių (Colias) vikšrai minta pupiniais (Fabaceae), o citrinukų – dygliąja šunobele arba šaltekšniu. Suaugėliai aktyviai maitinasi įvairių augalų žiedų nektaru, naudodami savo čiulpiamąjį burnos aparatą (straubliuką). Dalis rūšių per metus išaugina tik vieną generaciją, pvz., aušrelė arba gudobelinis baltukas (skraido pavasarį ir vasaros pradžioje). Kitos rūšys, pvz., kopūstinis baltukas, šiltojo sezono metu išaugina dvi ar net tris kartas. Šeimos atstovų žiemojimo stadijos skiriasi. Kopūstinis ir ropinis baltukai žiemoja lėliukės stadijoje. Citrinukas išsiskiria tuo, kad žiemoja suaugėlio stadijoje – rudenį jis pasislepia sausuose lapuose ar samanose ir pavasarį nubunda pirmasis. Kai kurios baltukų rūšys (pvz., stepinis gelsvys ar stepinis baltukas) pasižymi stipriu migraciniu instinktu. Nepalankiomis sąlygomis arba esant per dideliam populiacijos tankumui, jie spiečiais migruoja didelius atstumus. 

     Baltukai yra paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Didžiausia rūšių koncentracija ir įvairovė aptinkama tropinėje Afrikoje ir tropinėje Azijoje. Čia gyvena stambiausi ir spalvingiausi šeimos atstovai.