Pušūnai (Pinophyta) yra augalų karalystės skyrius, apimantis medžius, krūmus ir lianas su spygliškais arba žvyniškais lapais. Tai labai sena augalų grupė, pradėjusi vystytis prieš maždaug 300 milijonų metų. Pasaulyje iš viso priskaičiuojama apie 700 rūšių. 

     Šie augalai yra daugiamečiai, sumedėję medžiai arba krūmai, pasižymintys stipria liemenine šaknų sistema. Šių augalų stiebai turi puikiai išvystytą medieną (ksilemą), sudarytą iš tracheidžių, o žievėje ir medienoje dažnai driekiasi dervatakiai. Lapai dažniausiai yra spygliški (spygliai) arba žvyniški, turintys storą kutilą ir giliai įdubusias žioteles vandens garavimui mažinti. Dauguma šios grupės atstovų yra visžaliai augalai, keičiantys lapus palaipsniui kas kelerius metus. Pušūnai neturi tikrųjų žiedų, o jų dauginimosi organai yra sutelkti į vienalyčius kankorėžius. Vyriškieji kankorėžiai (mikrostrobilai) susideda iš dulkininkų (mikrosporofilų), kuriuose subręsta turinčios oro pūsles žiedadulkės. Moteriškieji kankorėžiai (makrostrobilai) sudaryti iš spirališkai išsidėsčiusių dengiamųjų ir sėklinių žvynelių. Ant sėklinių žvynelių atvirai formuojasi sėklapradžiai, todėl šie augalai priskiriami plikasėkliams. Po apvaisinimo iš sėklapradžių išsivysto sėklos, kurios dažnai turi plėvelinį sparnelį, padedantį joms plisti vėju. Europinio kukmedžio sėklą gaubia sultinga, ryški sėklamakštė, vadinama apysėkliu (arilu). 

     Taigos (borealinių miškų) zona yra pagrindinis pušūnų biotopas Šiaurės pusrutulyje. Jie formuoja milžiniškus spygliuočių miškų masyvus Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje, kur vyrauja šaltos, ilgos žiemos ir trumpas vegetacijos periodas. Pušūnai puikiai auga biotopuose, kur kiti medžiai konkuruoti negali. Pavyzdžiui, paprastoji pušis lengvai įsitvirtina sausuose, maisto medžiagų neturinčiuose smėlynuose (kopose) bei rūgščiose, užmirkusiose aukštapelkėse. Pušūnai sudaro viršutines miškų ribas kalnuose (pvz., kalninė pušis ar kėniai). Jų lankstus stiebas ir spyglių forma pritaikyta atlaikyti dideles sniego apkrovas bei stiprius vėjus. Pušūnų gyvenimo cikle dominuoja sporofitas (pats suaugęs medis ar krūmas). Gametofitai yra mikroskopiniai, stipriai redukuoti ir visiškai priklausomi nuo motininio sporofito audinių. Skirtingai nuo sporinių induočių, pušūnų apvaisinimui vanduo nereikalingas. Vyriškieji gametofitai (žiedadulkės) pasiekia moteriškuosius kankorėžius vėjo pagalba. Apvaisinimas vyksta per dulkiadaigį, kuris išauga iš žiedadulkės ir pasiekia sėklapradį. Pušūnų šaknų sistema biologiškai yra glaudžiai susijusi su grybiena. Ši ektomikorizė yra gyvybiškai svarbi, nes padeda augalui iš dirvožemio pasisavinti vandenį bei mineralines medžiagas (ypač fosforą) neturtinguose dirvožemiuose. Biologinis ciklas nuo apdulkinimo iki sėklos subrendimo dažnai trunka ilgai – kai kurių rūšių (pavyzdžiui, pušies) šis procesas užsitęsia iki 1,5–2 metų.