Baltataškis spragtukas (Platycleis albopunctata) yra yra viena iš Europoje paplitusių žiogų (Tettigoniidae) rūšių. Tai vidutinio dydžio, šilumamėgis vabzdys.

     Vidutinio dydžio žiogas. Patinų kūnas yra 18–22 mm, patelių – 20–28 mm ilgio. Dominuoja pilkšvai ruda arba pilka spalva su smulkiais tamsiais taškeliais (iš čia ir pavadinimas albopunctata – „baltaškuotis“, nors taškeliai dažnai atrodo tiesiog šviesūs ar kontrastingi). Ant priešnugarėlės šonų dažnai matoma šviesi briauna. Tai ilgasparnė rūšis. Tiek patinų, tiek patelių sparnai yra gerai išvystyti, ilgi, gerokai pralenkiantys pilvelio galą ir užpakalinių šlaunų „kelius“. Tai padeda jiems neblogai skristi. Kakta plati, burnos aparatas nukreiptas žemyn (graužiamasis). Antenos ilgos, siūliškos, dažnai ilgesnės už patį kūną. Užpakalinės kojos yra šokamosios, labai ilgos ir tvirtos. Šlaunų apatinė pusė dažnai turi tamsių dėmių eilę. Patelės kiaušdėtis yra santykinai trumpas (apie 8–10 mm), stipriai išlenktas į viršų (pjautuvo formos). Spalva paprastai tamsiai ruda ar net juoda link galo. Svarbu: kiaušdėtis prasideda nuo septintojo pilvelio sternito, kuris šiai rūšiai turi specifinį gumburėlį (lyginant su kitomis rūšimis). Patinų cerkai yra ilgi ir turi dantuką, esantį už vidurio (arčiau galo). Pagal šio dantuko vietą entomologai skiria P. albopunctata nuo pietinių spragtukų rūšių. 

     Gyvena šiltose, sausose vietovėse: sauspievėse, uolėtuose šlaituose, kopose, smėlynuose ir viržynuose. Svarbus elementas – atviri dirvožemio ploteliai ir reta augalija. Suaugėliai pasirodo nuo birželio iki spalio mėnesio. Lervos išsirita anksti pavasarį (kovo–balandžio mėn.). Aktyvus ir dieną, ir naktį. Patinėliai pateles kviečia čirpdami aukšto tono garsais. Patelės kiaušinius deda dirvoje, pūvančioje medienoje. Kiaušiniai žiemoja 1-2 kartus, nimfos ritasi kitų metų balandį arba gegužę. Perėjusios 7 ūgius virsta suaugėliais, kurie atsiranda birželį-liepą ir gyvena iki rugsėjo-spalio. Žiogas visaėdis – minta tiek augalais (žiedlapiais, sėklomis), tiek smulkiais vabzdžiais. 

     Rūšis paplitusi nuo Maroko ir Pirėnų pusiasalio iki Pietų Skandinavijos ir Vakarų Lenkijos.