Migliniai arba Varpiniai (Poaceae / Gramineae) yra lelijainių (Liliopsida) klasei, migliečių (Poales) eilei priklausanti labai didelė augalų šeima. Šeimą sudaro maždaug 700 genčių ir apie 11 000 rūšių. Jai priklauso visi javai, laukinės pievų žolės, pašariniai augalai ir bambukai. 

     Šių augalų dydis varijuoja nuo vos kelių centimetrų aukščio samaninių žolių iki daugiau nei 30 metrų ištįstančių sumedėjusių bambukų. Tipinis miglinių stiebas yra stiebas-šiaudas, kuris dažniausiai yra tuščiaviduris, cilindrinis ir sudarytas iš aiškiai matomų bamblių bei tarpubamblių. Augalų lapai yra linijiški, siauri, su lygiagrečiu gyslotumu ir ant stiebo išsidėstę pražangiai dvejomis eilėmis. Lapas yra anatomiškai pasidalijęs į stiebą apgaubiančią makštį ir atvipusį lakštą, o jų sandūroje dažniausiai išauga plėvelinis liežuvėlis arba auselės. Pagrindinis šios šeimos struktūrinis žiedyno vienetas yra varputė, kurią iš pamatų saugo du sterilūs varpažvyniai. Varputės ašyje banguotai išsidėsto smulkūs, redukuoti žiedai, kurių kiekvieną gaubia du žiedažvyniai – išorinis ir vidinis. Išorinis žiedažvynis dažnai turi tiesią arba alkūniškai sulenktą viršūnę, vadinamą akuotu, padedančiu sėkloms plisti. Elementariosios varputės toliau jungiasi į stambesnius sudėtinius žiedynus – šluoteles, varpas, kekes arba pirštiškas šakas. Šeimos atstovų vaisius yra unikalus, sausasis vienasėklis grūdas, kurio plonas apyvaisis yra visiškai suaugęs su sėklos luobele.

     Šios šeimos atstovai formuoja ištisas planetos ekosistemas – savanas, prerijas, pampas ir stepes, kurios užima apie 20–40 % Žemės sausumos ploto. Lietuvoje migliniai sudaro natūralių užliejamųjų salpinių, sausuminių bei pelkinių pievų augalijos pagrindą. Dėl unikalaus plastiškumo jie aptinkami nuo arktinių tundrų ir aukštuminių kalnų zonų iki dykumų pakraščių ir judrių pajūrio kopų smėlynų (pvz., smiltlendrės). Tai pagrindiniai kultūriniai augalai, auginami žmogaus suformuotuose dirbamuose laukuose (javų pasėliuose). Šeimoje vyrauja daugiamečiai ir vienamečiai žoliniai augalai, tačiau tropikuose auga ir sumedėję atstovai – bambukai. Migliniai pasižymi unikalia biologine savybe – jų stiebai ir lapai auga ne viršūne, o įterptiniu būdu virš bamblių. Todėl šie augalai lengvai pakenčia mindymą, ganymą ar šienavimą ir greitai atželia. Tai klasikiniai vėjo apdulkinami augalai. Jų žiedai neturi nektarinių, neišskiria kvapo, o jų dulkines ir plunksniškas purkas vėjas pasiekia labai lengvai. Žydėjimas vyksta masiškai, dažniausiai anksti ryte. Dauginasi generatyviniu būdu – grūdais (sėklomis), kuriuos platina vėjas, gyvūnai (ant kailio, padedant akuotams) arba vanduo. Daugelis daugiamečių rūšių taip pat intensyviai dauginasi vegetatyviškai – šakniastiebiais bei palaipomis. Sausų biotopų migliniai turi specializuotas ląsteles lapų paviršiuje, kurios trūkstant drėgmės priverčia lapo lakštą susisukti į vamzdelį. Tai apsaugo žioteles nuo garavimo. 

     Migliniai yra kosmopolitiniai augalai, natūraliai paplitę visuose Žemės kontinentuose, įskaitant Antarktidą (kur auga viena iš dviejų vietinių žiedinių augalų rūšių – antarktinė šluotsmilgė).