Andalūzijos uolinis driežas (Podarcis vaucheri) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, tikrųjų driežų (Lacertidae) šeimos roplių rūšis. 

     Tai nedidelis driežas, kurio kūno (nuo snukio iki kloakos) ilgis paprastai siekia 6–6,5 cm. Bendras ilgis su uodega gali siekti iki 16 cm. Kūnas ir galva yra pastebimai suploti, o tai padeda lengvai pasislėpti siauruose uolų plyšiuose. Galva yra trikampio formos su smailėjančiu, ilgu snukiu. Viršutinėje galvos dalyje dažnai matomos smulkios juodos dėmelės. Oda yra lygi, padengta smulkiais, subtiliais žvyneliais. Pilvo srityje žvynai yra didesni ir išsidėstę šešiomis išilginėmis eilėmis. Nugaros spalva labai varijuoja – nuo rudos ir pilkos iki ryškiai žalios. Dažniausiai patinų nugaros būna žalsvos, o patelių – rusvos arba pilkšvos. Nugaros raštas dažnai primena tinklelį arba apskritas dėmes. Abiejuose šonuose paprastai yra plati tamsi juosta, kurios viršuje gali būti balta linija arba baltų taškelių eilė. Skirtingai nei kai kurios kitos rūšys, šis driežas paprastai neturi tamsios linijos išilgai stuburo (vadinamosios vertebralinės linijos). Pilvas gali būti baltas, gelsvas arba šviesiai oranžinis. Išoriniuose pilvo žvynų kraštuose dažnai matomos juodos dėmės, o poravimosi metu patinai pasipuošia ryškiai mėlynomis akutėmis ant šoninių pilvo žvynų. Jaunikliai savo raštu labai panašūs į suaugėlius, tačiau turi išskirtinę, itin ryškiai žalią uodegą. Patinai yra didesni, jų galvos stambesnės ir tvirtesnės, o spalvos – ryškesnės (ypač žalia nugaros dalis poravimosi metu). Patelės dažniausiai išlieka smulkesnės, jų pilvas platesnis, o spalvos nuosaikesnės, dominuoja rudos ir pilkos spalvos su išilginėmis juostomis. 

     Jie mėgsta uolų atodangas, akmenynus, tarpeklius, kur gausu plyšių slėptis. Dažnai sutinkami atvirose ąžuolynų, pušynų vietose ar Viduržemio jūros regiono krūmynuose. Puikiai prisitaiko prie žmogaus kaimynystės. Juos dažnai galima pamatyti ant akmeninių tvorų, griuvėsių, kaimo namų sienų ir net miesto parkuose. Tai viena iš nedaugelio rūšių, gebanti išgyventi labai skirtingame aukštyje – nuo vandenyno pakrančių iki Alpių tipo zonų aukštikalnėse (Atlaso kalnuose iki 3100 m). Dieninis gyvūnas, kurio aktyvumas tiesiogiai priklauso nuo saulės šviesos. Jis kūno temperatūrą reguliuoja kaitindamasis ant saulės įkaitusių akmenų. Šiaurės Afrikoje ir pietų Ispanijoje gali būti aktyvus ištisus metus, jei tik temperatūra pakankamai aukšta. Veisimosi sezonas paprastai prasideda ankstyvą pavasarį. Patelės per metus gali sudėti 2–3 dėtis, kuriose būna nuo 2 iki 5 kiaušinių. Inkubacija trunka apie 8–10 savaičių. Minta įvairiausiais bestuburiais: smulkiais vabzdžiais, vorais, vabalais bei jų lervomis. Pastebėta, kad kartais nevengia ir augalinio maisto (vaisių, nektaro). 

     Paplitęs pietų Ispanijoje (Andalūzijoje) ir šiaurės Afrikoje (Maroke, Alžyre, Tunise). Aptikta introdukuota (žmogaus įvežta) populiacija netoli Atėnų.