Ausuotasis kragas (Podiceps cristatus) yra kraginių paukščių (Podicipediformes) būrio, kraginių (Podicipedidae) šeimos vandens paukštis. Tai grakštus vandens paukštis puikiai atpažįstamas iš puošnių plunksnų „auselių“ bei rausvai rudos apykaklės, kuri ypač ryški veisimosi metu. 

     Tai didžiausias Europos kragas. Kūno ilgis siekia 46–51 cm, o išskleistų sparnų plotis – 59–73 cm. Svoris svyruoja nuo 600 iki 1500 g. Kūnas pailgas, aptakus, pritaikytas greitam judėjimui po vandeniu. Kaklas ilgas ir grakštus. Vasaros apdaru paukščiai turi dvi ryškias juodas „auseles“ (plunksnų kuokštus) ant viršugalvio ir plačią, rudai juodą apykaklę („žandenas“). Žiemą šie papuošalai išnyksta, lieka tik tamsus viršugalvis. Snapas ilgas, tiesus, smailus ir rausvas. Tai puikus įrankis slidžioms žuvims sugriebti. Akių rainelė ryškiai raudona, todėl paukštis atrodo itin išraiškingai. Nugara ir sparnų viršus yra tamsiai rudi arba pilkšvai juodi. Pilvas, krūtinė ir priekinė kaklo dalis yra sniego baltumo. Plunksnos čia labai tankios ir padengtos riebalais, todėl visiškai neperšlampa. Skrydyje matomos dvi baltos dėmės – viena priekinėje sparno dalyje, kita – ant antrinių plasnojamųjų plunksnų. Kojos yra kūno gale. Tai leidžia paukščiui labai efektyviai plaukti ir nardyti, tačiau dėl tokios anatomijos jis beveik negali vaikščioti sausuma (griūva į priekį). Kragai neturi vientisos plaukiojamosios plėvelės tarp pirštų. Vietoj jos kiekvienas pirštas turi atskiras, plačias odines skiautes, kurios veikia kaip irklai. 

     Ausuotasis kragas renkasi stovinčius arba lėtai tekančius vandens telkinius (dideli ežerai, tvenkiniai, žvyro karjerai, rečiau – lėtos upės ar užutėkiai). Svarbiausia sąlyga – tankios nendrių, meldų ar švendrų juostos pakraščiuose, kur paukščiai slepia lizdus, bei atviri vandens plotai maitinimuisi. Kragai stato plaukiojančius lizdus iš pūvančių vandens augalų. Lizdas tvirtinamas prie nendrių stiebų, kad nenuplauktų, tačiau jis nuolat liečiasi su vandeniu (puvimo metu išsiskirianti šiluma padeda šildyti kiaušinius). Deda 3–6 balkšvus kiaušinius, kurie dėl lizde esančių pūvančių augalų greitai tampa rusvi. Peri abu tėvai apie 25–29 dienas. Jaunikliai yra paukštukiniai – vos išsiritę moka plaukti, tačiau didžiąją laiko dalį praleidžia ant tėvų nugarų, net šiems nardant. Jų pūkai dryžuoti (juodai balti), kas puikiai maskuoja tarp meldų šešėlių. Tai specializuotas žuvėdra. Daugiausia minta smulkiomis žuvimis (aukšlėmis, kuojomis, ešeriais), taip pat vandeniniais vabzdžiais, vėžiagyviais ir varliagyviais. Maistą gaudo nardydamas (gali panerti į 5–20 metrų gylį). Unikalus bruožas – kragai ryja savo pačių plunksnas. Manoma, kad jos skrandyje suformuoja filtrą, kuris apsaugo virškinamąjį traktą nuo aštrių žuvų ašakų. 

     Ausuotasis kragas paplitęs beveik visame Eurazijos žemyne, taip pat kai kuriose Afrikos bei Australazijos dalyse. Aptinkamas nuo Vakarų Europos iki Tolimųjų Rytų. Šiaurės ir Rytų Europos populiacijos yra migruojančios, o Vakarų Europos populiacijos dažnai būna sėslios. Taip pat aptinkamas rytinėje ir pietinėje Afrikos dalyse. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje gyvena atskiras porūšis (P. c. australis). Atšiauraus klimato zonose perintys paukščiai žiemoti skrenda į neužšąlančius vidaus vandenis arba jūrų pakrantes (Viduržemio, Juodąją, Kaspijos jūras). Lietuvoje tai iš dalies migruojantis paukštis. Šaltuoju sezonu jie traukia į neužšąlančius pajūrio vandenis arba pietvakarių Europą.