Driežas Psammodromus algirus yra žvynaroplių (Squamata) būrio, tikrųjų driežų (Lacertidae) šeimos roplių rūšis. 

     Suaugęs driežas gali siekti 18–30 cm ilgį, tačiau didžiąją dalį (apie 2/3) sudaro uodega. Atstumas nuo snukio iki kloakos paprastai yra apie 7,5–9 cm. Uodega yra itin ilga, dažnai 2–3 kartus ilgesnė už patį kūną, suteikianti driežui ypatingą judrumą. Galva nedidelė, šiek tiek smailėjanti, beveik neišsiskirianti iš kūno pločio. Nugaros ir kaklo žvynai yra stambūs, stipriai briaunoti (su išilgine iškilusia linija), todėl oda atrodo šiurkšti. Nugara dažniausiai rusvos arba metalo atspalvio rudos spalvos. Abiejuose šonuose driekiasi dvi ryškios šviesiai gelsvos arba baltos išilginės juostos. Pilvas šviesus, kreminės arba balkšvos spalvos. Veisimosi sezono metu suaugusių patinų galvos šonai ir gerklė nusidažo ryškiai oranžine arba raudona spalva. Abiejų lyčių suaugėliai, bet ypač patinai, šonuose ties priekinėmis kojomis turi ryškias mėlynas „akis“, kurios tarnauja kaip signalas kitiems driežams. Patinų galvos dažniausiai yra stambesnės ir platesnės nei patelių. 

     Mėgsta tankią, krūmingą Viduržemio jūros tipo augmeniją (makvį) ir miškus (ypač ąžuolynus bei pušynus). Dažnai aptinkami vietose su gausia lapų paklote, kurioje slepiasi. Paplitę nuo pakrančių kopų iki kalnuotų vietovių. Pasirenka vietas, kur augalijos aukštis siekia apie 10 cm. Nors vengia visiškai atvirų smėlynų be augalijos, puikiai jaučiasi kopose ir žemės ūkio naudmenų pakraščiuose, jei ten yra natūralių krūmynų salelių. Kalnuotose vietovėse gyvenantys individai dažnai būna tamsesni, kas padeda jiems efektyviau absorbuoti šilumą ir saugotis nuo UV spinduliuotės. Aktyvūs dieną, pasižymi bimodaliniu aktyvumo modeliu (du pikai per dieną). Ryte jie šildosi saulėje, o vėliau slepiasi augmenijoje, iš kurios staigiai iššoka medžioti grobio. Pastebėję pavojų, jie žaibiškai slepiasi po nukritusiais lapais ar tankiais krūmais. Pagauti gali skleisti specifinį cypiantį garsą. Veisimosi sezonas trunka nuo kovo iki liepos. Jaunikliai išsirita liepos–rugpjūčio mėnesiais ir lytinę brandą pasiekia jau po metų. Mminta įvairiais nariuotakojais. Didžiąją raciono dalį sudaro vabalai (Coleoptera), skruzdėlės (Formicidae), vorai (Araneae) ir tiesiasparniai (Orthoptera). 

     Paplitęs Viduržemio jūros regiono vakarinėje dalyje. Aptinkamas beveik visoje Portugalijoje ir Ispanijoje, Prancūzijoje tik pačiuose pietuose, Andoroje ir Gibraltare. Italijoje vienintelė natūrali radavietė yra Isola dei Conigli (Triušių sala) netoli Lampedūzos salos. Šiaurės vakarų Afrikoje paplitęs šiaurinėse Maroko, Alžyro ir Tuniso dalyse.