Kramerio papūga (Psittacula krameri) yra papūginių paukščių (Psittaciformes) būrio, Senojo pasaulio papūgų (Psittaculidae) šeimos paukščių rūšis. Kramerio žieduotosios papūgos pavadintos austrų gamtininko Vilhelmo Henriko Kramerio (Wilhelm Heinrich Kramer) garbei.

     Paukštis yra grakštus, pailgas, su itin ilga uodega, kuri sudaro beveik pusę viso paukščio ilgio (bendras ilgis apie 40 cm). Viršutinė snapo dalis yra ryškiai raudona arba tamsiai vyšninė su juodu galiuku, o apatinė – juoda. Snapas yra stiprus, pritaikytas skaldyti kietas sėklas ir riešutus. Suaugusių paukščių akių rainelė yra gelsvai balta, o aplink akį matomas siauras plikas rausvos odos žiedas. Pagrindinis lytinis skirtumas atsiranda paukščiams sulaukus maždaug 1,5–3 metų. Patinas turi ryškų „žiedą“ aplink kaklą. Jį sudaro siaura juoda juostelė po snapu (vadinamoji „barzda“), kuri pereina į rožinę-raudoną juostą ant sprando. Viršugalvis dažnai turi melsvą atspalvį. Patelė neturi nei juodos, nei rožinės juostelės. Jos kaklas vientisos žalios spalvos, kartais matomas tik vos pastebimas tamsesnis šešėlis ar faktūros pasikeitimas toje vietoje, kur pas patinus būna žiedas. Jaunikliai išvaizda primena pateles – jų uodegos trumpesnės, o snapai šviesesni. Patinėliai savo žiedą įgauna tik po kelių šėrimųsi. Gamtoje dominuoja ryškiai žalia (žolės) plunksnų spalva. Sparnų apačia ir uodegos apačia yra gelsva. Centrinės uodegos plunksnos yra melsvos, o šoninės – žalios su geltonais galiukais. Nelaisvėje išvestos morfologinės variacijos apima mėlyną (trūksta geltono pigmento), liutino (trūksta juodo/pilko pigmento, paukštis geltonas), albino (baltas) ir kitas spalvines formas. 

     Azijoje ir Afrikoje jos gyvena pusdykumėse, retmiškiuose, savanose, krūmynupse ir mangrovių miškuose. Jos vengia tik tankių drėgnųjų atogrąžų miškų. Tai viena labiausiai prie žmogaus prisitaikiusių rūšių. Jos klesti žemės ūkio naudmenose, vaismedžių soduose, miesto parkuose ir soduose. Europoje (Londone, Berlyne, Briuselyje) jos sėkmingai gyvena miestų parkuose, kur randa senų medžių su uoksais perėjimui ir gausų maistą (lesyklos, parkų augalai). Laisvėje peri medžių uoksuose (dažnai naudoja meletų apleistas skyles arba natūralius plyšius). Dėtyje būna 3–4 kiaušiniai. Inkubacija trunka apie 22–24 dienas. Jaunikliai lizdą palieka po 7 savaičių. Jos pasižymi aukštu intelektu – geba spręsti užduotis, mokosi pamėgdžioti garsus ir žmogaus kalbą (nelaisvėje gali išmokti iki 200 žodžių). Skirtingai nei daugelis kitų papūgų, Kramerio papūgos yra stebėtinai atsparios šalčiui, todėl sėkmingai žiemoja šiaurės ir vakarų Europos miestuose. Tai itin bendruomeniški paukščiai. Nakvoti susirenka į milžiniškus būrius (kartais tūkstančius individų) viename ar keliuose gretimuose medžiuose. Dieną maitintis skrenda mažesnėmis grupėmis. Daugiausia minta sėklomis, riešutais, vaisiais, uogomis, žiedų nektaru ir javais. Žemės ūkio rajonuose jos dažnai laikomos kenkėjomis, nes gali sunaikinti didelius plotus pasėlių ar vaismedžių derliaus.

     Rūšis natūraliai paplitusi dviejuose atskiruose regionuose. Afrikoje – nuo Senegalo ir Gvinėjos vakaruose iki Etiopijos ir Somalio rytuose. Dažniausiai aptinkamos Sudano ir Sahelio zonose. Azijoje apima didžiąją dalį Indijos subkontinento (Indija, Pakistanas, Šri Lanka, Nepalas, Bangladešas) ir Pietryčių Aziją (Mianmaras, Vietnamas). Dėl žmogaus veiklos (pabėgę iš nelaisvės ar specialiai paleisti paukščiai) jos įsitvirtino daugiau nei 35 šalyse už savo natūralaus arealo ribų. Europoje didžiausios populiacijos gyvena Jungtinėje Karalystėje (ypač Londone), Belgijoje (Briuselyje), Nyderlanduose, Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Jos puikiai ištveria švelnesnes žiemas. Artimuosiuose Rytuose (Izraelis, Turkija, Saudo Arabija, JAE), JAV (Florida, Kalifornija), Pietų Afrika, Japonija, Australija.