Pyrrhula pyrrhula - Juodagalvė sniegena

     Juodagalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula) yra nedidelis, bet ryškus kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis. 

     Juodagalvė sniegena pasižymi tvirtu, „kūgišku“ kūno sudėjimu, pritaikytu gyventi vėsesnio klimato miškuose. Kūno ilgis siekia 14,5–16 cm (šiek tiek didesnė už naminį žvirblį). Paprastai sveria nuo 21 iki 38 gramų. Išskleistų sparnų plotis yra apie 22–26 cm. Snapas trumpas, labai storas, stiprus ir juodas. Tai specializuotas įrankis, skirtas traiškyti kietas sėklas ir išlukštenti pumpurus. Tiek patinų, tiek patelių viršugalvis yra sodriai juodas (vadinamoji „kepuraitė“), kuri tęsiasi iki akių ir apima pasmakrę. Pasižymi ryškiu lytiniu dimorfizmu. Patino skruostai, krūtinė ir pilvas yra ryškiai raudoni arba rausvai rožiniai. Nugara melsvai pilka. Sparnai ir uodega juodi su melsvu metalo blizgesiu. Ant sparnų yra ryški šviesi (balta arba pilkšva) juosta. Pasturgalis ryškiai baltas (gerai matomas paukščiui skrendant). Patelės apdare vietoj raudonos spalvos dominuoja prislopinta rusvai pilka arba kūno spalva. Nugara pilkai ruda (ne tokia melsva kaip patino). Pasturgalis taip pat baltas, kaip ir patino. Jaunikliai panašūs į pateles, tačiau neturi juodos „kepuraitės“ – jų galva yra rudos spalvos. Juoda spalva atsiranda tik po pirmojo šėrimosi. Kojos yra tamsiai rudos arba juodos, vidutinio ilgio, pritaikytos laikytis ant plonų šakelių.

     Gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, parkuose, soduose bei krūmynuose. Rudenį ir žiemą dažna gyvenviečių, miestų, priemiesčių želdiniuose. Lizdą krauna žemai krūmuose ar tankiose eglėse (dažniausiai iki 2–5 metrų aukštyje). Deda 4–7 šviesiai melsvus, rusvai dėmėtus kiaušinius. Per metus gali išauginti 2–3 vadas. Daugiausia minta įvairiomis sėklomis ir pumpurais. Pavasarį dažnai lesa vaismedžių pumpurus, todėl anksčiau buvo laikoma sodų kenkėja. Rudenį ir žiemą lesa uosių, skroblų sėklas, uogas (nors minkštimą paprastai išspjauna, o sulesa tik sėklas).

     Plačiai paplitusi Eurazijoje, nuo Atlanto pakrantės įskaitant Airijos salą, iki Ochotsko jūros, įskaitant Japoniją, Kamčiatką. Gyvena Kaukaze, Azorų ir Britų salose. Nors dalis sniegenų migruoja į pietus, daugelis jų yra sėslūs paukščiai arba klajoja nedideliais atstumais. Jos nėra linkusios formuoti didelių būrių ir dažniausiai matomos poromis arba nedidelėmis šeimos grupėmis.