Kikiliniai (Fringillidae) yra gausi žvirblinių (Passeriformes) paukščių šeima. Šeimą sudaro daugiau nei 200 rūšių, suskirstytų į maždaug 50 genčių.

     Šios šeimos paukščių morfologija yra puikus evoliucinio prisitaikymo pavyzdys, ypač kalbant apie mitybą sėklomis. Dauguma rūšių yra smulkios (nuo 10 cm alksninuko iki 25 cm svirbelio dydžio strazdinės sniegenos). Kūnas kompaktiškas, tvirtas, kaklas trumpas. Sparnai vidutinio ilgio, dažniausiai su 9 pirminėmis plasnojamosiomis plunksnomis. Skrydis paprastai yra banguotas (pakaitomis mojuojama ir sklendžiama suglaudus sparnus). Patinai paprastai būna spalvingesni (raudoni, geltoni, žali tonai), o patelės – pilkšvos ar rusvos, su dryželiais (maskuotė perėjimui). Po šėrimosi rudenį spalvos gali būti blausesnės, o pavasarį išryškėja ryškios vestuvinės plunksnos. Snapas yra stiprus, trumpas ir kūgiškas. Tai pagrindinis įrankis kietoms sėkloms gliaudyti. Snapų forma skiriasi priklausomai nuo mitybos. Uodega dažniausiai turi nedidelę išpjovą gale (skeltumo formos). Turi gūžį, kuriame kaupia ir suminkština sėklas prieš joms patenkant į skrandį.

     Kikiliniai pasižymi dideliu ekologiniu lankstumu, todėl jų biotopai apima labai platų spektrą – nuo tundros iki atogrąžų miškų. Jų paplitimą biotopuose labiausiai lemia maisto (sėklų) prieinamumas ir perėjimo vietos. Suka atvirus lizdus, kurie sukraunami medžiuose ir krūmuose, kartais ant žemės. Išvedę jauniklius, dauguma gyvena būriais. Paukščiai tampa „klajokliais“ ir pasirodo ten, kur yra gausus sėklų derlius – laukuose, miestų želdynuose ar net lesyklose. Daugiausia minta augaliniu maistu (sėklomis, vaisiais), tačiau veisimosi metu jauniklius dažnai maitina vabzdžiais.

     Šie paukščiai yra paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidą ir Australiją (nors kai kurios rūšys ten buvo introdukuotos žmogaus).