Australinė žalioji kvaksė (Ranoidea caerulea) yra beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, medvarlinių (Hylidae) šeimos varliagyvis. 

     Stambus, masyvus kūnas. Suaugusios patelės siekia 10–11,5 cm, patinai mažesni – apie 7–9 cm. Kūnas platus, trumpas, be aiškiai išreikšto kaklo. Suaugę individai dėl odos klosčių dažnai atrodo nutukę ar „putlūs“. Galva didelė, trumpu ir apvaliu snukučiu. Burnos plyšys labai platus, užeinantis toli už akių linijos. Akys didelės, iššokusios, auksinės arba bronzinės spalvos rainelėmis. Vyzdžiai horizontalūs, o ne vertikalūs (tai skiria jas nuo daugelio kitų medvarlių). Už akių ir virš būgnelių yra didelės, išsipūtusios riebalinės/nuodų liaukos. Jos sukuria charakteringas odos klostes virš galvos. Būgneliai (tympanum) aiškiai matomi, dideli. Šie apskriti diskai abiejose galvos pusėse iškart už akių, skirti garso bangoms priimti. Visų pirštų galuose yra dideli, išsiplėtę diskai (pagalvėlės). Jos veikia kaip siurbtukai, išskiriantys gleives, ir leidžia varlei lipti visiškai vertikaliais, net ir šlapiais paviršiais. Užpakalinės kojos turi išvystytas plaukiojamąsias plėves tarp pirštų (iki pusės pirštų ilgio). Priekinių kojų pirštai sujungti tik nežymia plėvele prie pagrindo. Priekinių kojų pirštai yra iš dalies priešpriešiniai, o tai leidžia jai tvirtai sugriebti smulkias medžių šakas. Nugaros oda yra lygi, stora ir vaškinė. Pilvo ir šlaunų oda – grūdėta, pritaikyta efektyviai sugerti drėgmę iš aplinkos paviršių. Nugaros spalva gali kisti nuo ryškiai žalios iki smaragdinės, melsvai žalios ar alyvinės-pilkos. Spalvą varlė keičia priklausomai nuo temperatūros, apšvietimo ir nuotaikos. Ant nugaros kartais būna išsibarsčiusios smulkios, baltos arba geltonos dėmelės su tamsiu apvadu. Pilvas visada šviesus – kreminis, balkšvas arba gelsvas. 

     Gyvena drėgnuosiuose ir sausuose atogrąžų miškuose, eukaliptų miškuose, krūmynuose bei teritorijose prie upių ar pelkių. Jos didžiąją laiko dalį praleidžia medžių lajose, lapijoje, medžių uoksuose ar plyšiuose. Sausuoju metų laiku jos slepiasi giliuose medžių plyšiuose, po žieve ar net po žeme, kur apsigaubia iš nertų odos sluoksnių suformuotu kokonu, sumažina metabolizmą ir laukia liūčių sezono. Ši rūšis puikiai prisitaikė prie priemiesčių gyvenimo. Jos dažnai aptinkamos netoli žmonių namų: tualetuose, dušuose, vandens rezervuaruose, pašto dėžutėse ar prie lauko apšvietimo lempų, kur naktimis lengvai gaudo skraidančius vabzdžius. Šios medvarlės reguliuoja kūno temperatūrą keičiant odos spalvą. Tamsesnė (pilkšva, ruda) oda sugeria daugiau šilumos, o šviesiai žalia – ją atspindi. Jų nugaros oda išskiria vaškinius lipidus, kurie sumažina vandens garavimą iš organizmo. Pilvo oda yra itin grūdėta ir veikia kaip kempinė – tupėdama ant drėgno paviršiaus ar rasos, varlė vandenį sugeria tiesiai per odą. Pajutusios pavojų, jos išskiria kartoką, oponentus atbaidantį skystį iš parotidinių liaukų. Be to, jos geba skleisti garsų, cypiantį stresinį šauksmą. Jos yra plėšrūnės. Dėl lėtos medžiagų apykaitos jos gali ilgai badauti, tačiau gavusios maisto ėda labai daug. Jų skrandis elastingas, o rijimo procesui jos naudoja akis – griebiant stambų grobį, akys įsitraukia gilyn į kaukolę ir padeda stumti maistą stemple žemyn. Dažniausiai minta vabzdžiais, tačiau didesni individai gali praryti net smulkius graužikus ar kitas varles.

     Paplitusi šiaurinėje ir rytinėje Australijoje. Arealas driekiasi nuo Vakarų Australijos šiaurės (Kimberlio regiono), per visą Šiaurinę teritoriją ir Kvinslandą, iki Naujojo Pietų Velso. Į žemyno gilumą jos paplitusios iki ten, kur dar pakanka medžių ir minimalios drėgmės. Taip pat gyvena ir Naujosios Gvinėjos pietinėje dalyje (tiek Indonezijai priklausančioje Papua provincijoje, tiek Papua Naujojoje Gvinėjoje).