Irklakojės skraidvarlės (Rhacophoridae) yra beuodegių varliagyvių (Anura) šeima, kuri apima daugiau nei 400 rūšių.

     Šeimos atstovų dydis svyruoja nuo mažų varlių, siekiančių vos 1,5 cm, iki stambių rūšių, išaugančių iki 12 cm. Daugelio rūšių kūnai yra plokšti, o galva – plati ir suplota. Tai pagerina aerodinamines savybes sklandymo metu ir padeda priglusti prie šakų. Kai kurios rūšys ant kulnų, alkūnių ar virš išangės turi specialias odos klostes ar kutus. Jie paslepia varlės siluetą, kai ji tupi susirietusi, ir pagerina maskuotę. Kadangi šios varlės yra aktyvios naktį, jos turi dideles, iššokusias akis, kurios padeda puikiai matyti tamsoje. Skirtingai nuo kai kurių kitų šeimų, daugumos Rhacophoridae varlių vyzdžiai yra horizontalūs. Jie turi dantis viršutiniame žandikaulyje (skirtingai nuo kai kurių kitų beuodegių varliagyvių) ir porinius pakaušio bei kaktos-viršugalvio kaulus kaukolėje. Kūno spalvoje dominuoja žali, rudi, pilki ir samanų atspalviai, leidžiantys susilieti su medžių laja. Kai kurios rūšys (pvz., Theloderma) turi itin gumbuotą, karpotišką odą, imituojančią medžio žievę ar samanas. Ant vidinės šlaunų pusės arba pažastyse daugelis rūšių turi ryškių spalvų (geltonų, juodų ar raudonų) dėmių. Varliai pašokus, šios spalvos akimirksniu sušmėžuoja ir klaidina plėšrūnus. Visi šios šeimos nariai ant pirštų galų turi išplatėjusius, plokščius diskus. Juose esančios specialios ląstelės ir gleivės leidžia varlėms tvirtai įsikibti į vertikalius, lygius lapų ar šakų paviršius. Daugelis rūšių (ypač Rhacophorus genties) turi ypač dideles, visiškai išsivysčiusias plėves tarp rankų ir kojų pirštų. Šuolio metu išskėstos plėvės veikia kaip parašiutai ir leidžia joms kontroliuoti sklandymą oru. Tarp pirštų galutinio ir priešpaskutinio kaulo (falangos) yra speciali tarpinė kremzlė. Ji suteikia pirštams papildomo lankstumo ir padeda geriau prisitaikyti prie nelygaus medžių žievės paviršiaus. Kai kurios gentys, pavyzdžiui, Chiromantis, turi du pirštus, nukreiptus priešpriešiais kitiems dviem pirštams. Tai leidžia joms tiesiogine prasme suimti ir tvirtai apkabinti plonas šakas. 

     Varlės gyvena atogrąžų miškuose, jas galima rasti visuose miško aukštuose – nuo žemų krūmų iki aukščiausių medžių lajų, esančių dešimčių metrų aukštyje. Kadangi daugeliui rūšių buožgalvių vystymuisi vis dar reikalingas vanduo, jos dažniausiai renkasi medžius ir krūmus, augančius tiesiai virš ramių miško upelių, kūdrų, pelkių ar laikinų lietaus balų. Didelė rūšių įvairovė aptinkama kalnuotose vietovėse (pvz., Himalajuose, Vietnamo Anamo kalnuose, Indijos Vakarų Gatuose), kur nuolat tvyro rūkas ir didelė oro drėgmė. Kai kurios specializuotos rūšys (pvz., Nyctixalus pictus) gyvena ir veisiasi vandens pilnose medžių ertmėse, uoksuose ar stambių augalų lapų pažastyse. Dieną šios varlės praleidžia nejudėdamos, puikiai prisiglaudusios prie lapų ar žievės, kad jų nepastebėtų plėšrūnai. Aktyviai maitintis ir ieškoti partnerių jos pradeda tik sutemus. Poravimosi metu patelė išskiria specialų skystį, kurį pora užpakalinėmis kojomis suplaka į tirštas putas. Šis lizdas tvirtinamas prie šakų ar lapų virš vandens. Putos apsaugo kiaušinius nuo išdžiūvimo ir saulės spindulių. Išsiritę buožgalviai tiesiog įkrenta tiesiai į apačioje esantį vandenį. Kai kurios gentys (pvz., Raorchestes ir Pseudophilautus) visiškai atsisakė vandens stadijos. Jos deda kiaušinius drėgnoje samanų ar dirvos dangoje, o iš kiaušinio išsirita ne buožgalvis, bet iškart maža, pilnai suaugusi varlytė. Šios varlės yra tipiški plėšrūnai. Mažesnės rūšys maitinasi musėmis, uodais ir skruzdėlėmis, o stambesnės gali sugauti stambius vabalus, žiogus ar net smulkius driežus. 

     Šeimos paplitimo arealas apima Indiją (ypač Vakarų Gatus), Šri Lanką, Himalajų papėdes, Mianmarą, Indokinijos pusiasalį (Vietnamą, Laosą, Kambodžą, Tailandą) ir Kinijos pietus. Šios varlės gausiai apgyvendinusios Sundos salas (Borneo, Sumatrą, Javą), Sulavesį, Filipinus, Taivaną ir Hainaną. Kai kurios rūšys (pavyzdžiui, Buergeria gentis) yra prisitaikiusios prie vėsesnio klimato ir sutinkamos šiauriau – Japonijoje bei Taivane. Afrikos žemyne gyvena tik viena šios šeimos gentis (Chiromantis), paplitusi tropiniuose miškuose ir savanose į pietus nuo Sacharos.