Aukštoji rapipalmė (Rhapis excelsa) yra arekinių (Arecaceae) šeimos palmių rūšis. Vienas populiariausių ir labiausiai vertinamų kambarinių augalų pasaulyje. Dėl savo gebėjimo toleruoti prastą apšvietimą ir sausą patalpų orą, ši palmė yra viena geriausių investicijų namų ar biuro interjerui. 

     Tai daugiametis, kerą formuojantis sumedėjęs augalas. Jo pagrindą sudaro daugybė plonų, stačių, bambukiškų stiebų, išaugančių iš šakniastiebio. Šiuos stiebus tankiai gaubia rudi, plaušingi lapamakščių likučiai, saugantys augalą. Augalo lapai yra ilgakočiai, o patys lapkočiai turi smulkius dygliukus kraštuose. Lapų lakštai yra vėduokliški, giliai suskaldyti į kelis linijinius segmentus. Kiekvienas segmentas pasižymi ryškiu išilginiu gyslotumu ir dantyta viršūne. Lapų paviršius yra odiškas, blizgus ir nuspalvintas tamsiai žalia spalva. Smulkūs, gelsvi žiedai yra sutelkti į šakotus šluotelės pavidalo žiedynus, išaugančius lapų pažastyse. Po sėkmingo apdulkinimo subręsta nedideli, rutuliški, mėsingi kaulavaisiai su sėklomis. Kambario sąlygomis auga lėtai, tačiau ilgainiui gali pasiekti 1,5–2 metrų aukštį.

     Ši palmė auga drėgnuose subtropikų ir tropikų miškuose. Gamtoje ji aptinkama kalnuotose vietovėse, slėniuose ir prie upių, maždaug iki 1000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Augalas užima pamiškių pomiškį. Tai reiškia, kad palmė visada auga didesnių medžių šešėlyje. Natūraliuose biotopuose veši organinėmis medžiagomis turtingame, drėgname ir gerai vandenį praleidžiančiame dirvožemyje. Mokslininkai iki šiol neranda visiškai laukinių šios palmės populiacijų, nes ji Kinijoje ir Japonijoje intensyviai kultūrinama jau daugiau nei 400 metų. Natūraliai plinta požeminiais šakniastiebiais (atžalomis), suformuodama tankius kerais augančius guotus. Taip pat gali daugintis sėklomis. Augalas yra dvinamis – vyriškieji ir moteriškieji žiedynai formuojasi ant visiškai skirtingų palmės individų. Dėl evoliucijos miško pavėsyje augalas išvystė gebėjimą efektyviai vykdyti fotosintezę esant minimaliam apšvietimui. Tiesioginė saulė suardo lapuose esantį chlorofilą. Augalo biologinė struktūra (plaušingos lapamakštės) leidžia jam ištverti trumpalaikes šalnas iki -5 °C ir stiprius vėjo gūsius. 

     Augalas yra kilęs iš pietinių Kinijos provincijų (tokių kaip Guangdongas, Fudzianas, Hainanas ir Junanas). Natūraliai veši šiauriniuose Vietnamo tropiniuose ir subtropiniuose miškuose. Augalas buvo sėkmingai introdukuotas ir natūralizavosi Japonijoje (ypač Nansei salose), Tailande bei Indijos Asamo valstijoje. Taip pat paplito Trinidade ir Tobage bei kitose Karibų jūros regiono zonose. Grynų, laukinių populiacijų gamtoje rasti beveik neįmanoma, nes augalas jau nuo XVII amžiaus buvo masiškai imamas iš gamtos ir auginamas imperatoriškuose Kinijos bei Japonijos rūmų soduose. Šiandien kaip kambarinis ir oranžerinis augalas ši palmė yra paplitusi visame pasaulyje – nuo Europos iki Šiaurės Amerikos.