Žiogas Saga natoliae yra viena didžiausių Europoje randamų žiogų rūšių, priklausanti plėšriųjų žiogų genčiai Saga.

     Tai įspūdingo dydžio vabzdys, galintis pasiekti 6–10 cm ilgį. Jų kūnas paprastai būna žalias arba rusvas, pasižymintis maskuojančiomis spalvomis, kurios padeda pasislėpti augmenijoje. Galva didelė, kūgiška, su stipriais graužiamaisiais burnos organais (mandibulėmis), skirtais pradurti ir smulkinti grobio šarvą. Priekinės ir vidurinės kojos padengtos dviem eilėmis ilgų, aštrių spyglių. Jos naudojamos kaip „gaudyklės“ – žiogas staigiu judesiu sugriebia auką ir ją tvirtai užrakina tarp spyglių. Užpakalinės kojos labai ilgos ir plonos. Nors jos primena šokamąsias kojas, Saga genties žiogai šoka prastai; kojos labiau pritaikytos lėtam sėlinimui per augmeniją. Ši rūšis yra besparnė arba turi tik rudimentines sparnų žymes. Jie negali skraidyti, todėl visas gyvenimas vyksta ropojant ant žemės ar augalų. Patinai mažesni už pateles, jų pilvelio galas baigiasi trumpais cerkais (ataugomis). Patelės gerokai masyvesnės, su ryškia, ilga kiaušdėte. Kiaušdėtė labai ilga (apie 30–40 mm), kardo formos, šiek tiek išlenkta į viršų. Jos galas smulkiai dantytas, kad būtų lengviau įterpti kiaušinėlius į kietą dirvą. 

     Mėgsta sausas, saulėtas vietas, krūmynus bei aukštą žolę. Tai agresyvus plėšrūnas, mintantis kitais vabzdžiais, pavyzdžiui, skėriais, kitais žiogais ar net smulkiais stuburiniais. Grobį jie sugriebia stipriomis, dygliuotomis priekinėmis kojomis. 

     Rūšis natūraliai paplitusi pietryčių Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Graikiją, Bulgariją ir Turkiją (Anatolijos regioną, pagal kurį ir pavadinta).