Žiogas Sathrophyllia rugosa priklauso žioginių (Tettigoniidae) šeimai, kuri garsėja neįtikėtinu gebėjimu maskuotis. Šis žiogas puikiai imituoja medžio žievę arba kerpes.

     Tai vidutinio arba didelio dydžio vabzdys. Patelės kūno ilgis siekia apie 26–32 mm (be antsparnių), o sparnų mojis gali siekti iki 115–120 mm. Jo kūno paviršius yra nelygus, grublėtas (lot. rugosa reiškia „raukšlėtas“), todėl nutūpęs ant kamieno jis tampa beveik nepastebimas. Vyrauja pelenų rudumo spalva. Priešnugarėlė turi ryškią, išsipūtusią vidurinę keterą. Priekinėje dalyje paprastai yra vienas aštrus dantis, o galinėje – keli mažesni dantukai. Antsparniai išgaubti, su tamsiomis apskritomis dėmėmis gyslose. Antsparniai yra ilgesni už patį kūną (pavyzdžiui, patelės antsparniai gali siekti apie 42–46 mm). Priekinės šlaunys yra tvirtos, plokščios ir turi ryškias skiautes. Visos blauzdos yra dėmėtos, o šlaunų apačioje yra apvalūs grioveliai. Patelės turi kardo formos kiaušdėtę, kurios galas yra dantytas arba panašus į pjūklą. Kiaušdėtės ilgis paprastai svyruoja nuo 10 iki 20 mm.

     Gyvena atogrąžų miškuose ir krūmynuose. Dažniausiai aptinkami ant aukštų medžių šakų, krūmų ar tankioje miško paklotėje. Suaugėliai dažniausiai stebimi rugsėjo ir spalio mėnesiais, kas sutampa su jų aktyvumo piku po musonų sezono. Tai tipiški naktiniai vabzdžiai. Dienos metu žiogas prisiglaudžia prie medžio šakos, ištiesia priekines kojas bei antenas išilgai jos ir tampa praktiškai neatskiriamas nuo žievės ar kerpių. Sutemus ima maitintis ir poruotis. athrophyllia rugosa daugiausia minta augalų lapais. 

     Paplitimo arealas apima Pietų Aziją, dažniausiai sutinkama Indijoje, Pakistane ir Šri Lankoje.