Viduržeminė raudonblakė (Scantius aegyptius) yra raudonblakinių (Pyrrhocoridae) šeimos rūšis.

     Suaugėliai yra 7–9 mm ilgio. Kūnas pailgai ovalus, plokščias iš nugaros ir pilvelio pusės. Galva yra visiškai juoda, matinė. Sudėtinės akys yra raudonos arba tamsiai raudonos spalvos, iššokusios galvos šonuose. Antenos ilgos, sudarytos iš 4 segmentų, visiškai juodos. Burnos aparatas duriamasis-čiulpiamasis (straubliukas). Ramybės būsenoje jis yra priglaustas po kūnu ir driekiasi atgal tarp kojų. Prieškrūtinėlė trapecijos formos. Jos priekinė dalis (prie pat galvos) yra juoda, o likusi didžioji dalis – ryškiai raudona. Skydelis mažas, trikampis, visiškai juodas. Antsparniai ryškiai raudoni. Svarbiausias rūšies bruožas – abiejuose antsparniuose yra po vieną aiškų, apvalų juodą tašką viduryje. Užpakalinė sparnų dalis (membrana) yra juoda, ramybės būsenoje ji dengia pilvelio galą. Pilvelis iš viršaus dengiamas sparnų. Pilvelio šonų kraštai gali kyšoti iš po sparnų ir yra raudoni su juodais segmentų tarpais. Pilvelio apačia dažniausiai juoda su raudonais kraštais. Visos trys poros kojų yra visiškai juodos, pritaikytos greitam bėgiojimui žemės paviršiumi. 

     Ši rūšis yra tipiška šiltų ir sausų buveinių gyventoja. Gyvena sausose pievose, pusdykumėse, atvirose ir saulėtuose kalvų šlaituose, kopose bei Viduržemio jūros regiono krūmynuose. Rūšis puikiai adaptavosi urbanizuotose teritorijose. Ji masiškai aptinkama pakelėse, dykvietėse, miesto parkuose, apleistuose soduose ir žemės ūkio naudmenų pakraščiuose, kur gausu piktžolių. Didžiąją laiko dalį praleidžia ant dirvos paviršiaus, po nukritusiais lapais, akmenimis ar sausa mediena. Karštomis vasaros dienomis slepiasi giliuose dirvos plyšiuose. Poravimosi metu patinas ir patelė susijungia pilvelio galais ir gali taip judėti kelias valandas ar net dienas. Patinų priekinės šlaunys yra anatomiškai stambesnės, pritaikytos patelės sugriebimui. Pateles kiaušinėlius deda grupėmis į purią dirvą, plyšius ar po augalų liekanomis. Iš kiaušinėlių išsiritusios nimfos yra panašios į suaugėlius, tik neturi sparnų. Jos praeina 5 vystymosi stadijas. Šilto klimato zonose per metus gali išsivystyti kelios kartos. Nimfos ir suaugėliai dažnai suformuoja milžiniškas kolonijas (agregacijas), kurios dengia dirvą ar pastatų pamatus. Šį elgesį skatina feromonai. Grupinis gyvenimas padeda efektyviau reguliuoti kūno temperatūrą (bendrai šildytis saulėje) ir sustiprina vizualinį įspėjamąjį signalą plėšrūnams. Rūšis yra augalėdė, daugiausia besimaitinanti sėklomis. Pagrindiniai mitybiniai augalai priklauso dedešvinių (Malvaceae) šeimai (pvz., Malva, Althaea gentys). Savo straubliuku blakės praduria sėklų apvalkalą, išleidžia virškinimo fermentus ir iščiulpia maistingą skystį. Retkarčiais gali elgtis kaip plėšrūnės ir siurbti negyvus ar nusilpusius smulkius vabzdžius. 

     Paplitusi Viduržemio jūros regione (Pietų Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Šis vabzdys tapo invaziniu Šiaurės Amerikoje. Pirmą kartą Kalifornijoje (JAV) jis oficialiai užfiksuotas 2009 metais. Šiuo metu populiacija sparčiai plinta ir jau yra aptinkama Arizonoje bei Meksikoje.