Blakės (Heteroptera) yra straubliuočių būrio (Hemiptera) pobūris, apimantis apie 45 000 aprašytų rūšių visame pasaulyje. Nors sistematika dar gana paini, todėl įvairiuose šaltiniuose rūšių skaičius svyruoja tarp 40-80 tūkst. 

     Kūno ilgis labai įvairus – nuo 0,7 mm iki 120 mm. Prieškrūtinėlė labai gerai išvystytas, platus ir dažnai dekoruotas spygliais ar raštais. Skydelis kai kurių šeimų (pvz., skydblakių Pentatomidae) jis toks didelis, kad dengia beveik visą pilvelį ir sparnus. Priekinių sparnų, kurie vadinami antsparniais, pamatas yra standus, odiškas, nepermatomas, o viršūnė plėvelinė, plona ir permatoma. Todėl blakės dar kitaip vadinamos puskietasparniais. Burnos dalys yra virtusios segmentuotu straubliuku, kuris ramybės būsenoje priglaudžiamas prie krūtinės apačios. Jį sudaro duriamieji šereliai (pakitusios mandibulės ir maksilės), paslėpti lanksčiame makštyje (pakitusioje apatinėje lūpoje). Dauguma turi dideles sudėtines akis. Sausumos rūšys dažnai turi ir dvi paprastąsias akeles (ocellus) viršugalvyje, tačiau vandens blakės jų paprastai neturi. Antenos dažniausiai sudarytos iš 4–5 segmentų. Sausumos blakių antenos ilgos ir gerai matomos, o vandens blakių (pvz., nugaražygių) – labai trumpos ir paslėptos specialiuose grioveliuose už akių. Ilgos ir plonos bėgamosios kojos (pvz., vandeninių čiuožikų), leidžiančios greitai judėti paviršiaus įtempimo plėvele. Daugelis rūšių turi kvapiąsias liaukas, kurios pavojaus atveju išskiria specifinio, dažnai nemalonaus kvapo skystį gynybai. Suaugusių blakių liaukos atsiveria krūtinės šonuose (prie vidurinių kojų pamatų), o nimfų – pilvelio viršutinėje pusėje. Daugumos rūšių patelės yra šiek tiek didesnės už patinus. Kai kurių grupių (pvz., vandeninių čiuožikų) patinų kojos gali turėti specialius išlinkimus ar kabliukus, skirtus patelės prilaikymui poravimosi metu.

     Sausumos blakės gyvena ant augalų, dirvoje, paukščių lizduose ar žmonių būstuose. Pavyzdžiui, skydblakės (Pentatomidae) dažniausiai siurbia augalų sultis, o plėšriablakės (Reduviidae) medžioja kitus vabzdžius. Vandens blakės gyvena vandenyje (pvz., stambiosios vandens blakės Belostomatidae, nugarplaukos Notonectidae) arba ant vandens paviršiaus (pvz., vandeniniai čiuožikai Gerridae). Halobates genties čiuožikai yra vieninteliai žinomi vabzdžiai, nuolatos gyvenantys atvirose vandenyno platumose. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, patalinė blakė (Cimex lectularius), minta žmonių ar kitų šiltakraujų gyvūnų krauju.