Voveriniai (Sciuridae) tai graužikų (Rodentia) būrio šeima, kuriai priklauso ne tik medžiuose gyvenančios voverės, bet ir burundukai, opšrūs (marmotai), starai bei skraidančiosios voverės. Ši šeima pasižymi didele rūšių įvairove (apie 280–285 rūšys) ir yra paplitusi visame pasaulyje, išskyrus Australiją (kur buvo įvežtos žmogaus) ir Antarktidą.

     Turi būdingą graužikų dantų sistemą – stiprius, nuolat augančius priekinius kirtiklius. Dauguma voverinių (išskyrus skraidančiąsias voveres) yra aktyvūs dieną. Daugiausia minta augaliniu maistu – riešutais, sėklomis, vaisiais, tačiau kai kurios rūšys gali ėsti vabzdžius, kiaušinius ar net smulkius stuburinius.
     Pasižymi didelėmis akimis ir jautria klausa. Jų uodegos ilgis ir pūstumas skiriasi priklausomai nuo gyvenimo būdo: medžiuose gyvenančių rūšių uodegos pūstesnės (padeda išlaikyti pusiausvyrą), o antžeminių – trumpesnės ir lygesnės.

     Mokslininkai voverinius paprastai skirsto į tris pagrindines ekologines grupes. Medžiuose gyvenančios voverės: geriausiai žinomos dėl savo pūstų uodegų ir gebėjimo vikriai laipioti medžiais (pvz., paprastoji voverė). Skraidančiosios voverės: turi specialią odos raukšlę (patagium), leidžiančią joms sklandyti tarp medžių. Jos dažniausiai yra aktyvios naktį. Antžeminiai voveriniai: gyvena urvuose po žeme. Šiai grupei priklauso burundukai, marmotai (įskaitant miškinius švilpikus), starai bei preriniai šuniukai.