Puošnioji strelicija (Strelitzia reginae) yra strelicijinių (Strelitziaceae) šeimos augalas. Tai Pietų Afrikos Respublikos endemikas.

     Puošnioji strelicija yra daugiametis, visžalis žolinis augalas, neturintis tikro sumedėjusio stiebo. Augalo pamatą sudaro tvirtas, tankus keras, iš kurio tiesiai išauga ilgi, statūs lapkočiai. Lapai yra dideli, pailgai ovalūs, savo forma primenantys bananmedžio lapus. Jų lakštai yra odiški, stori, tamsiai žalios spalvos su melsvai pilku vaškiniu apnašu. Kiekvienas lapas turi išraiškingą centrinę gyslą, kuri dažnai būna šviesesnio ar net rausvo atspalvio. Augalo šaknų sistema yra labai galinga, sudaryta iš storų, mėsingų šakniastiebių, gebančių kaupti vandenį. Įspūdingiausia morfologinė dalis yra žiedynas, iškylantis ant ilgo, tvirto žiedkočio virš lapijos. Jis savo forma primena skrendančio tropinio paukščio galvą. Žiedyną gaubia horizontalus, snapo formos lapelis, vadinamas makštimi arba bractėja, kuri būna žalia su raudonais kraštais. Iš šios mėsingos makšties paeiliui išsiskleidžia keletas stambių, vertikaliai kylančių žiedų. Kiekvieną žiedą sudaro trys ryškiai oranžiniai taurėlapiai ir trys tamsiai mėlyni arba violetiniai vainiklapiai. Du iš šių mėlynų vainiklapių yra suaugę į vientisą, strėlės formos struktūrą, kurioje slepiasi kuokeliai ir piestelė. 

     Jos aptinkamos pakrančių krūmynuose, sąžalynuose ir miškų proskynose. Jos puikiai auga atvirose vietose, kur gauna daug tiesioginės saulės šviesos, tačiau gali prisitaikyti ir prie miško pakraščių pavėsio. Gamtoje šie augalai dažniausiai telkiasi prie upių vagų ir pakrančių žiočių. Šiose vietose galingos šaknys pasiekia giluminę drėgmę, o dirvožemis išlieka derlingas, aliuvinis (upinių nuosėdų). Biotopui būdingas subtropinis klimatas su šiltomis vasaromis ir labai švelniomis, praktiškai bešalnėmis žiemomis. Krituliai šioje vietovėje pasiskirsto palyginti tolygiai per visus metus. Šiame biotopo ekosistemoje strelicijos atlieka svarbų vaidmenį kaip nektaro šaltinis paukščiams. Jos yra evoliuciškai prisitaikiusios prie paukščių apdulkinimo. Jų ryškūs žiedai ir standūs snapo formos lapeliai tarnauja kaip patogios laktos mažiems nektaralesiams paukščiams (ypač Nectariniidae šeimos paukščiams). Paukščiui nutūpus atsigerti nektaro, žiedas po jo svoriu prasiveria ir paukščio kojos aplimpa žiedadulkėmis, kurias šis nuneša ant kito augalo. Tai itin ilgaamžis, lėtai augantis augalas. Nuo sėklos sudygimo iki pirmojo žydėjimo gamtoje praeina 3–5 metai. Tinkamame klimate ar gerai prižiūrima namuose puošnioji strelicija gali sėkmingai augti, derėti ir žydėti 30–40 metų ar net ilgiau. Vienas žiedynas (makštis) savyje slepia keletą žiedų pumpurų. Jie skleidžiasi paeiliui – vienam žiedui nužydėjus, iš makšties iškyla kitas, todėl bendras vieno stiebo žydėjimas gali tęstis net kelis mėnesius.

     Natūraliai puošnioji strelicija aptinkama tik siauroje PAR rytinės pakrantės juostoje – teritorijoje, besitęsiančioje nuo Humansdorpo (Rytų Kyšulio provincija) iki šiaurinės Kvazulu-Natalio dalies. Dėl savo išskirtinės išvaizdos puošnioji strelicija buvo išplatinta po visą pasaulį ir tapo populiariu atviro grunto dekoratyviniu augalu šiltojo klimato kraštuose.