Žaliasis žiogas (Tettigonia viridissima) yra žioginių (Tettigoniidae) šeimos vabzdys, tai vienas didžiausių ir geriausiai atpažįstamų tiesiasparnių vabzdžių Lietuvoje.
Tai vienas didžiausių Lietuvos tiesiasparnių. Patinų kūnas yra 28–36 mm, patelių – 32–42 mm ilgio (neskaičiuojant kiaušdėtės). Visas kūnas yra ryškiai žalios spalvos, per nugarą eina siaura ruda juosta, praplatėjanti antsparnių pamate. Abi poros sparnų gerai išvystytos. Viršutiniai antsparniai yra ilgi, siauri ir gerokai ilgesni už pilvelį. Ilsintis jie suglaudžiami ant nugaros stogeliu, primenančiu žalią lapą. Labai ilgos ir plonos (stygos formos), dažnai viršija kūno ilgį. Tai pagrindinis jutimo organas ieškant grobio ar orientuojantis aplinkoje. Užpakalinės kojos yra šokamosios – labai ilgos ir raumeningos. Priekinės kojos turi spygliukus, kurie padeda sugriebti ir nulaikyti grobį. Patelės pilvelio gale turi ilgą, tiesią arba šiek tiek išlenktą, kardo formos kiaušdėtę, kuri gali siekti 23–32 mm. Ji skirta kiaušinėliams dėti į dirvą. Patinu antsparnių pamatinė dalis yra modifikuota į svirpimo aparatą. Trindami dešinįjį antsparnį į kairįjį, jie išgauna garsą.
Sutinkami krūmynuose, pievose, pamiškėse, soduose bei daržuose. Žiogai aktyvūs tiek dieną, tiek naktį. Nimfos daugiausiai gyvena žolėje, suaugėliai – krūmuose, medžiuose, dažnai jų viršūnėse. Dienomis mėgsta šildytis saulėje. Suaugę vabzdžiai aktyviausi nuo liepos mėnesio iki pirmųjų šalnų. Nors ėda augalus, šis žiogas yra plėšrūnas, mintantis kitais smulkesniais vabzdžiais (vikšrais, lervomis, musėmis). Kartais ėda ir mažesnius savo rūšies atstovus.
Plačiai paplitusi rūšis, sutinkama didelėje dalyje Eurazijos žemyno ir Šiaurės Afrikos. Europoje paplitusi beveik visame žemyne – nuo Portugalijos vakaruose iki pietinės Suomijos šiaurėje. Jos nėra tik pačiuose šiauriausiuose regionuose. Paplitimo arealas tęsiasi per Viduriniuosius Rytus, Kaukazą, Vidurinę Aziją, Kazachstaną iki pat Vakarų Kinijos ir Mongolijos. Rytinė arealo riba siekia Altajaus kalnus. Sutinkama ir Šiaurės Afrikos regionuose.