Tripolio nykštukinis gekonas (Tropiocolotes tripolitanus) yra gekoninių (Gekkonidae) šeimos roplys. 

     Tai vienas mažiausių gekonų rūšių – atstumas nuo snukio iki kloakos (SVL) paprastai siekia 29–40 mm, o bendras ilgis su uodega – iki 60–70 mm. Kūnas yra cilindro formos, lieknas ir pailgas. Galva ovali, jos plotis yra lygus arba mažesnis už kūno plotį. Patelės dažniausiai yra apie 2–3 mm didesnės už patinus. Nugara padengta stambiais, rombo formos, persidengiančiais žvynais. Skirtingai nei kai kurių kitų giminingų rūšių, T. tripolitanus nugaros žvynai yra su briaunelėmis, o ne lygūs. Pilvo žvynai lygūs, dažniausiai balsvos arba šviesiai gelsvos spalvos, kas padeda apsisaugoti nuo karščio atspindžių nuo smėlio. Ši rūšis neturi preanalinių ar femoralinių porų. Akys didelės, su vertikaliais vyzdžiais, kurių kraštai gali būti dantyti. Kaip ir dauguma gekonų, jie neturi judančių vokų – akis dengia skaidri membraninė plėvelė. Burnos srityje turi postmentalinius skydelius (skydeliai už smakro skydelio), kurie padeda juos atskirti nuo kai kurių kitų Tropiocolotes rūšių. Pirštai ilgi, laisvi (be plaukiojamųjų plėvelių), neplatėjantys galuose. Po pirštais yra viena eilė skersinių plokštelių (lamellae), kurios yra kylėtos. Jie neturi kibaus paviršiaus „pagalvėlių“, būdingų laipiojantiems gekonams, tačiau turi nagus, pritaikytus kasti ir judėti smėliu. Uodega vidutinio ilgio, cilindriška, smailėjanti. Grėsmės atveju gali ją numesti, vėliau uodega atauga. 

     Šie gekonai yra plačiai paplitę Saharos ir Sahelio zonose, kur užima įvairias sausringas buveines. Dažniausiai aptinkami smėlingose vietovėse, kopose bei žvirgždo lygumose. Taip pat jie puikiai jaučiasi akmenuotose dykumose, uolų plyšiuose ir net kalnuotose vietovėse. Retkarčiais aptinkami ir dirbamoje žemėje. Dienos metu jie slepiasi po akmenimis, uolų plyšiuose ar negiliuose urveliuose smėlyje, kad išvengtų kritinio perkaitimo ir plėšrūnų. Tai naktiniai gyvūnai. Jie suaktyvėja temstant, kai temperatūra nukrenta ir tampa saugu medžioti. Viena iš nedaugelio bendruomeninių gekonų rūšių. Gamtoje jie dažnai gyvena nedidelėmis grupėmis, o patinai naktimis bendrauja tarpusavyje naudodami specifinius čirškiančius garsus. Kadangi tai šaltakraujai gyvūnai, jie naudoja aplinkos šilumą – naktį medžioklei renkasi paviršius (akmenis ar smėlį), kurie dar yra išlaikę dienos kaitrą. Patelė vienu metu padeda tik vieną kiaušinį, tačiau per sezoną (kuris paprastai sutampa su drėgnuoju laikotarpiu) gali padėti iki 6 tokių dėčių. Kiaušinis yra proporcingai didelis, lyginant su patelės kūnu, ir dažnai matomas per pusiau skaidrią pilvo odą prieš padėjimą. Minta smulkiais nariuotakojais: skruzdėlėmis, termitais, mažomis muselėmis ir naktiniais drugiais. 

     Paplitęs didžiojoje Šiaurės Afrikos dalyje – nuo Atlanto vandenyno pakrantės vakaruose iki Nilo slėnio rytuose. Aptinkama Šiaurės Afrikoje bei Vakarų ir Centrinėje Afrikoje. Nors rūšis pirmiausia afrikinė, kai kurie šaltiniai nurodo jos buvimą Sinajaus pusiasalyje (Egiptas) bei Izraelyje.