Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) yra sėjikinių paukščių (Charadriiformes) būrio, sėjikinių (Charadriidae) šeimos paukščių rūšis. 

     Kūno ilgis 28–31 cm, išskleistų sparnų ilgis 67–87 cm. Svoris: 128–330 g. Ant galvos yra ilgas, siauras, juodas kuodukas, kuris paprastai būna užlenktas į viršų. Patinų kuodukas pastebimai ilgesnis nei patelių. Nugara ir sparnų viršus yra tamsiai žalsvo, purpurinio bei melsvo metalo spindesio. Krūtinė juoda, o pilvas ir šonai – grynai balti. Po uodega esančios plunksnos yra rudos (kaštoninės) spalvos. Sparnai labai platūs ir galuose apvalūs, todėl skrydis atrodo lėtas ir banguojantis. Skrendant gerai matomas kontrastas tarp juodų sparnų galų ir balto pilvo. Kojos palyginti trumpos, rausvos arba rusvai raudonos spalvos. Snapas trumpas, tiesus ir juodas. Patinų veido raštai ryškesni, o gerklė veisimosi metu yra visiškai juoda. Patelių gerklėje gali būti baltų plunksnų priemaišų, o jų kuodukas trumpesnis. Žiemą paukščių spalvos tampa blankesnės, gerklė pašviesėja (tampa balta), o ant nugaros plunksnų atsiranda rusvų kraštelių. 

     Paprastosios pempės yra tipiški atvirų erdvių paukščiai. Jos vengia miškų ir tankių krūmynų, rinkdamosi vietas su žema augalija, kad galėtų laiku pastebėti plėšrūnus. Veisimosi vietos tai - drėgnos pievos, ganyklos, pelkėti durpynai, nendrynais neapaugusios ežerų pakrantės. Jos vis dažniau prisitaiko perėti ir agrokraštovaizdyje – dirbamuose laukuose bei pūdymuose. Migruodamos pempės dažnai aptinkamos nuleistuose žuvininkystės tvenkiniuose, upių deltose, drėgnose žemumose ir net jūrų pakrantėse. Lizdas tai paprasta duobutė žemėje, išklota sausomis žolėmis. Deda 4 žalsvai rudus, juodai dėmėtus kiaušinius. Peri 24-26 dienas. Išsiritę jaunikliai lizde neužsibūną ir jį palieka greitai, mokinasi patys susirasti maisto. Išmoksta skraidyti per 33–35 dienas. Perėjimo metu patinai atlieka įspūdingus tuoktuvinius skrydžius su akrobatiniais triukais ir garsiu sparnų plakimu. Abu tėvai agresyviai gina teritoriją, apnikdami net už save didesnius įsibrovėlius. Pempės yra bentofagai. Jos maitinasi žemės paviršiuje randamais smulkiais bestuburiais: sliekais, vabzdžiais ir jų lervomis, vabalais, vorais bei moliuskais. Įdomu tai, kad pempės naudoja „kojos drebinimo“ techniką, kad priverstų sliekus išlįsti į paviršių. Maitinasi ne tik dieną, bet ir naktimis, ypač ryškaus mėnulio naktimis.

      Rūšis paplitusi visoje Eurazijoje (nuo Vakarų Europos iki Kinijos ir Japonijos) bei Šiaurės Afrikoje. Peri vidutinių platumų Eurazijos juostoje – nuo Britų salų ir Skandinavijos iki Tolimųjų Rytų. Tai migruojantis paukštis. Žiemoja Vakarų ir Pietų Europoje, Viduržemio jūros regione, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Indijoje ir Pietryčių Kinijoje. Lietuvoje pempė yra dažna, peri visoje šalyje, tačiau paplitimas netolygus.