Kanarinis admirolas (Vanessa vulcania) yra pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugys. Kanarų ir Madeiros endemikas. 

     Tai vidutinio dydžio dieninis drugys, kurio išskleistų sparnų plotis siekia nuo 54 iki 60 mm. Šio drugio kūnas yra tamsiai rudos arba juodos spalvos, apaugęs smulkiais plaukeliais. Priekinių sparnų viršutinė pusė pasižymi tamsiu, beveik juodu fonu, kurį kerta ryški, plati raudona skersinė juosta. Ši raudona juosta yra itin dantyta bei vingiuota, o tai padeda atskirti šią rūšį nuo kitų admirolų. Priekinio sparno viršūninėje dalyje (apekse), išsidėsčiusios kelios kontrastingos, baltos įvairaus dydžio dėmės. Patys priekiniai sparnai yra labiau kampuoti ir dantyti, palyginti su Europoje paplitusiu admirolu. Užpakalinių sparnų viršutinė dalis taip pat yra tamsi, tačiau jos išorinis kraštas turi plačią raudoną briauną. Šioje raudonojoje užpakalinio sparno juostoje aiškiai matoma taisyklinga juodų taškų eilė, o analiniame kampe yra pailga melsva dėmelė. Sparnų apatinė pusė pasižymi slepiamąja (kriptine) nuspalvinimo funkcija, kuri padeda drugiui susilieti su aplinka jam ilsintis. Užpakalinių sparnų apačia yra marga, išmarginta pilkais, rudais bei baltais atspalviais ir smulkiais akis primenančiais raštais, o priekinių sparnų apačia atkartoja viršutinės pusės raštą, tik yra blyškesnė.

     Pagrindinis šios rūšies biotopas yra laurų miškai (laurisilva). Šiuose drėgnuose miškuose drugiai renkasi šviesesnes, krūmokšniais apaugusias vietas, proskynas ir pakraščius. Taip pat jie dažnai aptinkami ir kultūriniame kraštovaizdyje: miestų parkuose, soduose, giliuose tarpekliuose (barrancos) bei pakrančių zonose. Kadangi vikšrai yra oligofagai, o jų pagrindinis mitybinis augalas yra dilgėlė Urtica morifolia, rūšies veisimosi vietos visada sutampa su šių augalų sąžalynais pusiau pavėsingose miško vietose. Šiltame Kanarų klimate šie drugiai skraido ir dauginasi ištisus metus. Jie neturi griežtos žiemos diapauzės, tačiau pagrindinis reprodukcijos pikas stebimas pavasarį. Per metus išsivysto kelios persidengiančios generacijos. Rūšiai būdinga pilnutinė metamorfozė. Patelės kiaušinėlius deda po vieną ant mitybinių augalų lapų.Vikšras ritasi po kelių dienų, maitinasi dilgėlių lapais ir iš šilko gijų bei lapų susisuka saugias slėptuves. Vikšrui užaugus, jis virsta į lėliukę, iš kurios vėliau išsirita suaugėlis. Suaugę drugiai maitinasi įvairių augalų žiedų nektaru bei pūvančių vaisių sultimis. Patinams būdinga teritorinė elgsena – jie aktyviai gina savo teritoriją nuo kitų patinų ar net kitų rūšių drugių (pvz, Vanessa atalanta). 

     Rūšis aptinkama beveik visame Kanarų salyne – Tenerifėje, Gran Kanarijoje, La Palmoje, El Here ir La Gomeroje. Vienintelė išimtis yra Lansarotės sala (taip pat Fuerteventura), kurioje šie drugiai nuolat negyvena dėl per sauso klimato ir mitybinių augalų stygiaus. Drugys yra paplitęs ir pačioje Madeiros saloje. Čia aptinkama šiek tiek mažesnė ir tamsesnė jos forma (Vanessa vulcania f. occidentalis).