Vandeninis varanas (Varanus salvator) yra žvynaroplių (Squamata) būrio, varaninių (Varanidae) šeimos roplių rūšis. Tai yra antras pagal dydį driežas pasaulyje (nusileidžiantis tik Komodo varanui).

     Suaugę individai dažniausiai pasiekia apie 1,5 metro ilgį. Rekordiniai patinai gali užaugti net iki 2,5–3 metrų ir sverti apie 20 kilogramų. Kūnas yra masyvus, ilgas ir raumeningas, tamsiai rudas arba juodas su geltonomis dėmėmis. Patinai yra pastebimai didesni ir sunkesni už pateles. Galva ilga, plokščia ir siaurėjanti į priekį. Snukis suapvalintas, su šoninėmis šnervėmis netoli galo. Kaklas labai ilgas ir lankstus, leidžiantis greitai sugriebti grobį. Turi ilgą, iš šonų suplokštėjusią uodegą, kuri padeda puikiai plaukti. Ji sudaro daugiau nei pusę viso gyvūno ilgio. Kojos tvirtos, gerai išvystytos, išsidėsčiusios kūno šonuose. Pėdos turi po penkis ilgus pirštus su aštriais, stipriais nagais, skirtais kasti ir laipioti. Tarp pirštų yra dalinės plaukiojamosios plėvės. Oda padengta smulkiais, nepersidengiančiais, grūdėtais žvyneliais. Pilvas yra šviesiai geltonas arba kreminis su tamsiomis V formos juostomis šonuose. Jaunikliai yra ryškesni, o senstant raštas gali išblukti ir tapti vientisai tamsus. Liežuvis ilgas, giliai skeltas, ryškiai geltonos arba melsvos spalvos. Jis nuolat iškišamas kvapų molekulėms rinkti (Jakobsono organo funkcija). Ausų būgnelis yra išorinis, aiškiai matomas už akių. Dantys dideli, aštrūs, lenkti atgal ir suktis pritaikyti grobio plėšymui.

     Vandeninis varanas yra tipiškas pusiau vandens gyvūnas. Dažniausiai aptinkami mangrovių miškuose, pelkėse, upių žiotyse, ežerų pakrantėse ir drėgnuose atogrąžų miškuose. Rūšis puikiai prisitaiko prie žmogaus kaimynystės. Šie driežai dažni ryžių laukuose, žemės ūkio naudmenose, kanalų tinkluose ir net didmiesčių parkuose, kur randa gausu maisto atliekų. Suaugėliai daugiausia laiko praleidžia vandenyje arba ant žemės. Jaunikliai ir išsiritę varaniukai gyvena medžiuose. Taip jie saugosi nuo kanibalizmo ir kitų plėšrūnų. Tai dieniniai gyvūnai. Ryte jie ilgai šildosi saulėje, kad pasiektų optimalią ~30–33 °C kūno temperatūrą, o aktyviausiai medžioja dieną. Dėl stiprių žandikaulių ir lenktų dantų jie ėda viską, ką pajėgia įveikti: žuvis, krabus, moliuskus, varles, paukščius, smulkius žinduolius (žiurkes), kitus driežus bei kiaušinius. Svarbią dietos dalį sudaro dvėseliena. Patinai lytiškai subręsta pasiekę maždaug 1 metro ilgį, patelės – apie 50 cm ilgį (dažniausiai 2–3 gyvenimo metais). Poravimosi sezonas paprastai prasideda balandžio mėnesį ir tęsiasi iki spalio. Priklausomai nuo regiono drėgmės, ekologiškai palankiose vietose patelės gali sudėti net kelias dėtis per metus. Patelė deda nuo 10 iki 40 kiaušinių. Lizdus ji įrengia saugiose vietose: pūvančiuose medžių rąstuose, kelmuose, urvuose prie upių krantų arba termitų humusuose. Kiaušinių inkubacija trunka ilgai – apie 6–8 mėnesius. Išsiritę jaunikliai iškart yra visiškai savarankiški. 

     Vandeninio varano paplitimo arealas apima didžiulius Pietų ir Pietryčių Azijos plotus. Rytų Azijoje aptinkamas Pietų Kinijoje (įskaitant Hainano salą ir Honkongą).