Akantiniai (Acanthaceae) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, astražiedžių (Asteridae) poklasio augalų šeima, kuriai priklauso apie 250 genčių ir daugiau nei 2500–4000 rūšių.

     Tai daugiametės žolės, puskrūmiai arba krūmai, o kai kurios rūšys yra vijokliai. Šių augalų stiebai dažnai būna keturbriauniai su pastebimai sustorėjusiais, patinusiais bambliais. Lapai yra paprasti, vientisi ir ant stiebo išsidėstę priešpriešiais. Lapų epidermio ląstelėse gausu cistolitų – pailgų kalcio karbonato kristalų įspaudų, matomų kaip šviesūs brūkšneliai. Žiedai dažniausiai susitelkę į viršūninius arba pažastinius varpos, kekės ar skėčio pavidalo žiedynus. Žiedynus labai dažnai supa stambios, ryškiaspalvės pažiedės, kurios vilioja apdulkintojus. Patys žiedai yra dvilyčiai ir zigomorfiniai, turintys tik vieną simetrijos plokštumą. Vainiklapis yra suaugęs, dažniausiai dvilūpis, sudarantis vamzdelio formos žiedą. Žiede būna du arba keturi kuokeliai, kurie dažnai yra prisitvirtinę prie vainikėlio vamzdelio. Mezginė yra viršutinė, dvilizdė, turinti po kelis sėklapradžius kiekviename lizde. Vaisius yra sausoji dėžutė, kuri sunokusi atsidaro sprogstamuoju būdu išilgai dviejų sąvarų. 

     Dauguma rūšių auga drėgnų atogrąžų miškų žemutiniame arde, pavėsyje, kur vyrauja didelė oro drėgmė. Kai kurios rūšys puikiai prisitaikiusios prie sezoniškai sausų miškų, savanų, pakrančių krūmynų ir miško aikštelių. Išskirtinė Avicennia gentis auga vandenynų potvynių zonose, sudarydama mangrovių sąžalynus druskingame vandenyje. Dalis žolinių rūšių veši pakelėse, dykvietėse ir dirvonuose. Žiedus dažniausiai apdulkina bitės, kamanės bei kolibriai. Be sėklų, daugelis rūšių efektyviai dauginasi vegetatyviniu būdu, nes šliaužiantys stiebai lengvai įsišaknija ties bambliais. Augalų audiniuose gausu alkaloidų, glikozidų ir terpenoidų, saugančių juos nuo žolėdžių bei ligų sukėlėjų. 

     Acanthaceae šeimos augalai yra paplitę visame pasaulyje, tačiau didžiausia jų įvairovė telkiasi tropinio ir subtropinio klimato juostose.