Ramdžiai (Aeonium) yra magnolijainių (Magnoliopsida) klasės, uolaskėliečių (Saxifragales) eilės, storlapinių (Crassulaceae) šeimos augalų gentis, kurioje yra maždaug nuo 35 iki 43 pripažintų natūralių rūšių.  

     Pagrindinis genties bruožas – taisyklingos, geometriškai idealios lapų skrotelės, primenančios rožės žiedus. Dauguma rūšių turi sumedėjusius arba mėsingus stiebus, kurie su amžiumi šakojasi ir suformuoja krūmelius. Lapai yra lygūs, vaškiniai, blizgantys arba padengti smulkiais, švelniais plaukeliais. Lapų pakraščiai dažnai būna smulkiai dantyti arba blakstienoti, o viršūnėlės – smailios. Šių sukulentų spalvų gama yra nuo ryškiai žalios iki geltonos, rausvos ar net beveik juodos. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, Aeonium tabuliforme, neturi stiebo, o jų rozetės yra visiškai plokščios. Augalo šaknų sistema yra sekli ir pluoštinė, pritaikyta augti uolėtose bei sausose vietose. Suaugę ramdžiai iš rozetės centro išaugina didelius, kūgio formos žiedynus, sudarytus iš mažų žvaigždiškų žiedų. 

     Augalai aptinkami nuo jūros lygio iki 2500 metrų aukščio kalnuose. Jie auga vulkaniniame dirvožemyje, stačiuose uolų šlaituose, tarpekliuose ir net ant senų pastatų stogų ar akmeninių tvorų. Gentis yra prisitaikiusi prie Viduržemio jūros tipo klimato, kuriam būdingos švelnios, drėgnos žiemos ir sausos, karštos vasaros. Priešingai nei dauguma augalų, ramdžiai aktyviai auga rudenį, žiemą ir pavasarį, kai salose sulaukiama drėgmės. Vasaros karščių ir sausrų metu jie pereina į ramybės būseną: rozetės glaudžiai susiveria į kamuoliukus, kad sumažintų garinimą, o apatiniai lapai nudžiūsta. Beveik visi ramdžiai yra monokarpiniai augalai – peržydėjusi rozetė subrandina sėklas ir žūsta. Šakotų rūšių (pvz., A. arboreum) atveju numiršta tik ta šaka, kuri išleido žiedyną, o likęs krūmas auga toliau. Nešakotos rūšys (pvz., A. tabuliforme) po žydėjimo visiškai nunyksta, todėl gamtoje privalo atsikurti tik sėklomis. Gamtoje jie dauginasi smulkiomis, vėjo nešiojamomis sėklomis arba nuo uolų atskilusiomis ir įsišaknijusiomis šakomis. Augdamos netoli viena kitos, skirtingos rūšys gamtoje lengvai kryžminasi, sudarydamos natūralius hibridus. Laukinėje gamtoje gausūs pavasariniai ramdžių žiedynai yra svarbus maisto šaltinis vietiniams apdulkintojams (bitėms, kamanėms), o jų galingos pluoštinės šaknys uolėtose vietovėse stabdo dirvožemio eroziją. 

     Apie 80 % visų rūšių yra Kanarų salų endemikai. Likusios natūraliai auga Madeiroje, Žaliojo Kyšulio salose, Maroke bei Rytų Afrikoje (pvz., Etiopijoje).