Šakotasis putlenis (Aichryson laxum) yra storlapinių (Crassulaceae) šeimos augalas. Tai Kanarų endemikas. Šis augalas yra labai vertinamas kambarinės gėlininkystės entuziastų dėl savo unikalios išvaizdos, primenančios miniatiūrinį medelį su tankiomis lapų rozetėmis.

     Tai nedidelis, krūmelio formos storlapinis augalas, išsiskiriantis savo šakota ir sukulentine morfologija. Šis augalas užauga apie 15–40 cm aukščio. Jo trapūs, sultingi stiebai gausiai šakojasi, sukurdamis miniatiūrinio medelio lają. Šakelių viršūnėse tankiai išsidėstę lapai suformuoja taisyklingas, plokščias lapų rozetes. Patys lapai yra kiaušiniškos arba rombinės formos, suapvalintais kraštais ir trumpais lapkočiais. Jų paviršius yra padengtas švelniais, trumpais, liaukiniais plaukeliais, suteikiančiais aksominę tekstūrą. Lapijos spalva varijuoja nuo šviesiai žalsvos iki tamsiai žalios, o stiprioje šviesoje krašteliai gali parausti. Pavasarį augalas išleidžia viršūninius, skėtiškos kekės pavidalo žiedynus. Smulkūs, žvaigždiški žiedai pasižymi ryškia, aukso geltonumo spalva. Dėl gausaus žydėjimo ši rūšis praranda daug energijos ir po brandos ciklo dažnai nunyksta. 

     Augalas aptinkamas kalnuotose vietovėse, dažniausiai nuo 400 iki 1200 metrų aukštyje virš jūros lygio. Priešingai nei daugelis kitų Kanarų salų sukulentų, kurie auga visiškai atvirose, saulėkaitos kepinamose uolose, Aichryson laxum telkiasi drėgnesniame, vėsesniame lauramedžių miškų pusšešėlyje arba pavėsyje. Augalo šaknų sistema įsitvirtina vulkaninių uolų plyšiuose, ant drėgnų uolų atodangų bei stačių šlaitų. Kartais jis auga kaip epifitas ant medžių kamienų arba ant senų, drėgnų mūrinių sienų. Tai vienmetis arba dvimetis žolinis sukulentas. Augalo stiebai ir lapai yra prisitaikę kaupti vandens atsargas, o paviršiniai liaukiniai plaukeliai (trihomos) padeda sukurti palankų mikroklimatą ir mažina garinimą. Augalo biologinė strategija orientuota į gausų generatyvinį dauginimąsi. Pavasarį (dažniausiai kovo–birželio mėnesiais) subręsta gausūs viršūniniai žiedynai. Šis procesas pareikalauja visų augalo energijos resursų: žydėjimo metu lapai ima vysti ir kristi. Aichryson laxum subrandinęs sėklas po pirmojo gausaus žydėjimo jis natūraliai nunyksta. Tačiau populiacija biotope išlieka dėl gausiai aplinkui pasisėjančių smulkių sėklų bei lengvo vegetatyvinio įsišaknijimo iš nulūžusių šakelių. 

     Jis natūraliai aptinkamas beveik visame Kanarų salyne – Tenerifėje, Gran Kanarijoje, La Palmoje, El Hiere ir La Gomeroje. Vienintelės salos, kuriose jis natūraliai neauga (arba jo radimvietės nėra patvirtintos), yra sausringosios Lansarotė ir Fuerteventūra.  Tai viena iš pačių dažniausių ir gausiausių storlapinių (Crassulaceae) šeimos augalų rūšių visame Kanarų salyne. Augalas sėkmingai naturalizavosi Portugalijoje, konkrečiai – Sintros kalvose (Serra de Sintra). Čia patekusi iš privačių kolekcijų ar botanikos sodų, ši rūšis rado tinkamą mikroklimatą ir pradėjo plisti laukinėje gamtoje. Kaip populiarus dekoratyvinis kambarinis augalas, jis yra auginamas viso pasaulio privačiose kolekcijose, oranžerijose bei botanikos soduose.