Paprastasis tulžys (Alcedo atthis) yra tulžinių (Alcedinidae) šeimos paukštis. 

     Nedidelis, maždaug naminio žvirblio dydžio. Kūno ilgis apie 16–18 cm. Paprastai sveria nuo 34 iki 46 gramų. Išskleisti sparnai siekia apie 24–26 cm. Tulžio spalvos yra struktūrinės – jos kyla ne tik iš pigmentų, bet ir dėl ypatingos plunksnų mikrostruktūros, kuri atspindi šviesą, todėl paukštis atrodo itin ryškus. Viršugalvis, nugara ir sparnai yra žvilgantys, mėlynai žalsvi arba turkio spalvos. Antuodegis (nugaros apačia) yra itin ryškiai žydras, švytintis skrendant. Krūtinė ir pilvas yra sodriai rudi arba oranžiškai kaštoniniai. Turi baltą dėmę ant gerklės ir kaklo šonų bei rudą dėmę už akių. Kojos labai trumpos, ryškiai raudonos spalvos. Snapas yra pagrindinis tulžio įrankis – jis ilgas (apie 4 cm), tiesus, tvirtas ir smailas. Įdomu tai, kad būtent pagal snapą galima lengvai atskirti patiną nuo patelės. Patino visas snapas yra vientisai juodas. Patelės apatinė snapo dalis (posnapis) turi oranžinį ar rausvą atspalvį. Tulžiai turi specialią membraną (trečiąjį voką), kuri apsaugo akis jiems nardant po vandeniu. Be to, jie pasižymi puikia vaizdo stabilizacija – tupėdami ant judančios šakos, jie sugeba išlaikyti galvą visiškai nejudančią, kad neprarastų grobio iš akių.

     Tulžys yra reiklus savo aplinkai, todėl jis laikomas švaraus vandens indikatoriumi. Mėgsta skaidrius, lėtai tekančius upelius, upes, taip pat ramius ežerus ar tvenkinius. Svarbu, kad vanduo neužšaltų ištisus metus (arba paukštis migruoja). Būtini stambūs, statūs ir minkšto grunto (smėlio ar priemolio) skardžiai, kuriuose paukščiai galėtų išsikasti urvus. Virš vandens palinkusios šakos, nendrės ar akmenys yra gyvybiškai svarbūs, nes iš čia tulžys tyko grobio. Tulžiai yra dideli vienišiai ir agresyviai gina savo medžioklės plotus (nuo 1 iki 3,5 km upės atkarpos) net nuo savo rūšies atstovų. Pora kartu kasa apie 60–90 cm ilgio urvą, kurio gale yra išplatinimas lizdui. Įdomu tai, kad lizdas neturi jokios paklotės – kiaušiniai dedami tiesiai ant žemės, o vėliau jie guli ant sumestų ir sutrintų žuvų ašakų. Per sezoną tulžiai dažnai išaugina dvi ar net tris vadas. Tai padeda kompensuoti didelį mirtingumą šaltomis žiemomis. Tai aktyvus plėšrūnas. Pastebėjęs žuvį (dažniausiai 3–7 cm ilgio), jis neria vertikaliai žemyn, pasiekdamas iki 1 metro gylį. Sugautą grobį neša į tupėjimo vietą, trenkia į šaką, kad apsvaigintų, ir praryja galva į priekį (kad žvynai ir pelekai nekliūtų gerklėje). 

     Paprastasis tulžys yra plačiai paplitusi Eurazijos ir Šiaurės Afrikos rūšis, kurios arealas driekiasi nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Rūšis aptinkama beveik visoje Europoje (išskyrus Islandiją ir tolimąją šiaurę), Šiaurės Afrikoje, Viduriniuose Rytuose ir didžiojoje Azijos dalyje iki pat Japonijos bei Pietryčių Azijos salų. Pietinėse dalyse tulžiai yra sėslūs. Šiaurinių populiacijų paukščiai, kur vandens telkiniai žiemą užšąla, yra artimieji migrantai – jie traukiasi į pietus arba link neužšąlančių pajūrio zonų. Lietuvoje neretas, tačiau ne visur aptinkamas.