Didžioji antis (Anas platyrhynchos) yra žąsinių (Anseriformes) būrio vandens paukštis. Iš šios laukinių ančių rūšies yra kilusios naminės antys (Anas platyrhynchos domesticus). 

      Tai viena didžiausių plaukiojančių ančių. Kūno ilgis 50–65 cm. Išskleistų sparnų plotis 81–98 cm. Svoris 0,7–1,6 kg (vidutiniškai apie 1 kg). Pasižymi ryškiu lytiniu dimorfizmu. Patinai ir patelės atrodo skirtingai, išskyrus vasaros vidurį, kai patinai šeriasi ir tampa panašūs į pateles. Svarbiausias abiejų lyčių požymis – „veidrodėlis“. Tai ryškiai mėlyna arba violetinė sparno dalis su baltu apvadu, gerai matoma skrydžio metu arba paukščiui valantis plunksnas. Patino vestuviniame apdare galva yra blizganti tamsiai žalia. Kaklas su siauru baltu žiedu. Krūtinė tamsiai ruda (kaštoninė). Uodega juoda, su būdingomis į viršų užsirietusiomis plunksnomis. Patelės visas kūnas dengtas rusvomis, dėmėtomis plunksnomis (maskuotė). Per akį eina tamsus dryžis. Patinų snapas ryškiai geltonas arba žalsvai geltonas, o patelių - pilkai rusvas arba oranžinis su tamsiomis dėmėmis. Abiejų lyčių kojos ryškiai oranžinės, su plaukiojamosiomis plėvėmis.

     Didžioji antis yra viena mažiausiai išrankių rūšių, tačiau jai būtinas vanduo ir saugios vietos poilsiui. Mėgsta seklus, stovinčius arba lėtai tekančius gėlo vandens telkinius – ežerus, tvenkinius, pelkes, upių senvages ir upelius. Svarbus gausus priekrantės augalų sluoksnis (nendrės, švendrai), kuris tarnauja kaip slėptuvė nuo plėšrūnų ir vieta lizdams. Puikiai jaučiasi miestų parkuose, kanaluose ir dirbtiniuose tvenkiniuose, kur praranda natūralią baimę žmonėms. Žiemą telkiasi neužšąlančiose upėse ar pakrantėse, kur randa atviro vandens plotų. Aktyvios dieną, tačiau urbanizuotose vietovėse gali maitintis ir naktį. Tai migruojantys paukščiai, tačiau Lietuvoje, neužšąlant vandens telkiniams ar esant papildomam maitinimui, didelė dalis populiacijos žiemoja. Monogamiška rūšis, tačiau poros sudaromos tik vienam sezonui. Patelė deda 8–13 kiaušinių į lizdą, kurį dažniausiai slepia tankioje žolėje netoli vandens. Perėjimo trukmė – apie 28 dienos. Jaunikliai po aštuonių savaičių pradeda skraidyti. Tai paviršinės antys – maitinasi augaliniu maistu vandens paviršiuje arba apversdamos kūną vertikaliai (uodega į viršų), kad pasiektų dugno augaliją, sėklas, dumblius. Taip pat lesa vabzdžius, vėžiagyvius, buožgalvius ir smulkias žuveles.

     Didžioji antis yra viena plačiausiai paplitusių ančių rūšių pasaulyje, sutinkama visame šiaurės pusrutulyje. Naturalus paplitimo arealas apima visą Euraziją (nuo Islandijos iki Japonijos), Šiaurės Ameriką ir Šiaurės Afriką. Žmogaus dėka ši rūšis paplito ir pietų pusrutulyje – Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Pietų Amerikoje (Peru, Brazilija, Čilė) bei Pietų Afrikoje.