Naminė antis (Anas platyrhynchos var. domesticus) yra žąsinių (Anseriformes) būrio naminis paukštis.  Naminės antys ir jų veislės kilo iš didžiųjų ančių (Anas platyrhynchos). 

     Naminių ančių kūno ilgis svyruoja apie 60–76 cm, o svoris gali siekti nuo 2,5 kg iki 6 kg (priklausomai nuo veislės ir lyties). Daugumos veislių patinai yra pastebimai didesni ir sunkesni už pateles. Pagal ūkinę paskirtį naminės antys skirstomos į tris pagrindines grupes. Mėsinės antys yra didelės, sparčiai augančios, bet ne itin dėslios. Dėsliosios antys tai nedidelės, bet pasižymi dideliu produktyvumu (200–250 kiaušinių per metus). Mišriosios (mėsinės-dėsliosios) - vidutinio dydžio ir dėslumo paukščiai.

     Tai itin bendruomeniški paukščiai, kurie gerai jaučiasi tik būdami grupėje. Laikyti vieną antį laikoma neetiška, rekomenduojama bent 3–4 paukščių grupė. Antys gali pradėti poruotis sulaukusios maždaug 4 mėnesių, tačiau fiziškai pilnai subręsta vėliau. Antys yra smalsios ir protingos, gali atpažinti komandas, žaisti ir užmegzti emocinį ryšį su šeimininku. Jos praleidžia daug laiko ieškodamos maisto, prausdamosi vandenyje ir prižiūrėdamos plunksnas. Įprastų naminių ančių kiaušiniai perinami 28 dienas. Ančiukai išsirita matantys, padengti pūkais ir jau po kelių valandų gali patys sekti motiną bei maitintis. Nors pramoniniuose ūkiuose paukščiai laikomi trumpai, namų sąlygomis jie gali išgyventi 8–12 metų.

     Naminės antys auginamos beveik visuose žemynuose (išskyrus Antarktidą). Azijoje auginama daugiau nei 80 % visų pasaulio naminių ančių. Kinija yra neabejotina lyderė, kur antienos ir kiaušinių vartojimas turi gilias tradicijas.