Baltakaktė žąsis (Anser albifrons) yra žąsinių (Anseriformes) būrio vandens paukštis. 

     Tai vidutinio dydžio, masyvaus kūno paukštis su santykinai trumpu kaklu ir snapu. Kūno ilgis 64–81 cm. Išskleistų sparnų plotis 130–165 cm. Suaugę paukščiai sveria nuo 1,93 iki 3,31 kg (vidutiniškai apie 2,7 kg). Patinai paprastai yra šiek tiek didesni už pateles. Galva ir kaklas rusvai pilki. Suaugusių paukščių ryškiausias bruožas – balta juosta, juosianti snapo pagrindą (kaktą). Kūno viršutinė dalis ir sparnai yra tamsiai pilkai rudi su šviesesniais plunksnų pakraščiais, sukuriančiais „žvynelių“ raštą. Pilvas ir krūtinė yra šviesiai pilki, išmarginti juodomis skersinėmis dėmėmis ar juostomis, kurios su amžiumi ryškėja. Pasturgis (rumpas) yra baltas, o pati uodega – tamsi su balta juostele gale. Skrydžio metu iš apačios matoma charakteringa balta „U“ formos dėmė uodegos pagrinde. Snapas gali būti rausvas (eurazinio porūšio) arba oranžinis (Grenlandijos porūšio), su šviesiu „nagu“ gale. Kojos visada yra ryškiai oranžinės. Jauni paukščiai (pirmamečiai rudenį) morfologiškai skiriasi nuo suaugusių: Jie neturi baltos dėmės ant kaktos.Jų pilvas yra vientisos pilkai rudos spalvos, be juodų dėmių.Snapas būna blyškesnis, kojos gali būti geltonai oranžinės. 

     Peri Arkties tundroje ir miškastepėse. Jos renkasi vietas netoli vandens – upių deltose, prie ežerų, pelkėtose žemumose, kur gausu krūmokšnių ir žolinės augalijos. Migracijos ir žiemojimo metu apsistoja atvirose vietose: polaidžio apsemtose pievose, dideliuose laukuose, ražienose, arimuose bei sekliuose vidaus vandenyse. Lietuvoje pavasarį ypač didelės sankaupos stebimos Nemuno deltos apsemtuose plotuose. Nakvynei renkasi saugius, atvirus vandens telkinius (ežerus, marias), kur gali išvengti plėšrūnų. Lizdus krauna ant žemės, dažniausiai sausesnėse vietose (pylimuose, kauburėliuose), bet netoli vandens. Dėtyje paprastai būna 4–7 kiaušiniai, kuriuos patelė perina apie 26–28 dienas. Žąsiukai lizdą palieka labai greitai ir po 45 dienų jau gali skraidyti. Tai išskirtinai augalėdis paukštis.Tundroje minta samanomis, viksvomis, uogomis ir kitais tundros augalais. Migracijos metu ir žiemavietėse pagrindinį racioną sudaro žolė, želmenys bei laukuose likę grūdai ir jų sėklos. Yra labai socialūs paukščiai, migruojantys ir žiemojantys dideliais, triukšmingais būriais. Skirtingai nei daugelis kitų paukščių, baltakaktės žąsys palaiko ilgalaikius ryšius tarp tėvų ir jauniklių, kurie kartu gali likti visą pirmąją migraciją.

     VeisiasiTolimojoje Šiaurėje, Arkties tundros juostoje. Eurazijoje nuo Kanino pusiasalio Rusijoje iki pat Čiukčių pusiasalio rytuose. Šiaurės Amerikoje nuo Aliaskos iki vakarinių Kanados Arkties dalių. Grenlandijoje vakarinėje pakrantėje (čia peri atskiras Grenlandijos porūšis). Atėjus šalčiams, paukščiai migruoja toli į pietus. Europos populiacijos žiemoja Vakarų ir Vidurio Europoje (Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje), aplink Juodąją ir Kaspijos jūras. Azijos populiacijos skrenda į Kiniją, Japoniją, Pietų Korėją. Amerikos populiacijos apsistoja pietinėse JAV valstijose ir Meksikoje. Lietuvoje aptinkama per migraciją pajūryje ir vidaus vandenyse.