Pilkoji žąsis (Anser anser) yra žąsinių (Anseriformes) būrio vandens paukštis. Tai tiesioginis daugelio naminių žąsų protėvis. 

     Kūno ilgis 74–91 cm. Sparnų plotis 147–180 cm. Sveria vidutiniškai apie 3,3 kg, tačiau gali svyruoti nuo 2,1 iki 4,5 kg (patinai paprastai stambesni už pateles). Vyrauja pilkai rusva spalva su šviesiais plunksnų krašteliais, suteikiančiais „žvynuotumo“ efektą. Pilvas ir uodegos apačia yra balti. Skrydžio metu viršutinėje sparnų dalyje matomos plačios, šviesiai pilkos dėmės, kurios yra vienas pagrindinių skiriamųjų bruožų. Snapas stambus, oranžinės arba rožinės spalvos (priklausomai nuo porūšio). Snapo gale yra kietas, šviesus „nagas“. Kojos rausvos arba rausvai kūno spalvos, su plėvėmis tarp pirštų, pritaikytomis plaukimui. Kaklas ilgas ir storas; kaklo plunksnos išsidėsčiusios vertikaliomis vagelėmis, todėl atrodo tarsi gofruotos. Snapas ir liežuvis turi smulkius „dantukus“, kurie padeda filtruoti vandenį ir efektyviau skabyti žolę. Jaunikliai pasižymi blankesne, ne tokia kontrastinga spalva, o jų kojos pirmaisiais metais būna pilkšvos.

     Pilkajai žąsiai gyvybiškai svarbus vandens ir atvirų sausumos plotų derinys. Renkasi seklius gėlo vandens telkinius, ežerus, tvenkinius su plačiomis nendrynų juostomis, pelkėtas žemumas bei salas. Nakvoja atvirame vandenyje (ežeruose, mariose), kur jaučiasi saugios nuo sausumos plėšrūnų. Migracijos ir žiemojimo metu aptinkamos pajūrio lagūnose, estuarijose, užliejamose upių pievose ir stepėse. Aktyvios dieną (ypač ryte ir vakare), tačiau dėl žmogaus trikdymo gali maitintis ir naktį. Po perinimo paukščiai telkiasi į didelius pulkus ir skrenda į saugias vietas šertis (keisti plunksnų), tuo metu jie laikinai praranda gebėjimą skraidyti. Monogamai. Poras sudaro visam gyvenimui. Peri balandžio–gegužės mėnesiais. Lizdus krauna ant žemės, gerai paslėptose vietose tarp nendrių ar krūmų. Dėtyje būna 4–9 kiaušiniai, kuriuos patelė peri apie 27–28 dienas. Tai išskirtinai žolėdis paukštis. Maitinasi skabydama žolę pievose, želmenis laukuose, taip pat vartoja vandens augalų šaknis, stiebus bei sėklas. Po derliaus nuėmimo dažnai lankosi ražienose, kur renka grūdus ar paliktas bulves. Maitinasi drėgnose pievose, ganyklose, kultūriniuose laukuose (kviečių, rapsų želmenys), kurie gali būti nutolę nuo vandens telkinio net 10 km ar daugiau.

     Gyvena ir peri didelėje dalyje Eurazijos – nuo Islandijos, Britų salų ir Skandinavijos vakaruose iki Tolimųjų Rytų (Kinijos, Japonijos) rytuose. Šiaurinės populiacijos migruoja į pietus – Viduržemio jūros regioną, Šiaurės Afriką, Artimuosius Rytus, Indiją ir Kiniją. Kai kurios Vakarų Europos populiacijos yra sėslios arba migruoja trumpais atstumais. Yra išskiriami 3 pilkųjų žąsų porūšiai. A. a. anser peri Islandijoje ir Šiaurės bei Vidurio Europoje. A. a. rubrirostris (stambesnė, rausvesniu snapu) peri Azijoje. A. a. domesticus - Naminė žąsis