Naminė žąsis (Anser anser var. domesticus) yra žąsinių (Anseriformes) būrio naminis paukštis. Dauguma naminių žąsų veislių yra kilę iš pilkųjų žąsų (Anser anser). Pasaulyje yra apie 63 naminių žąsų veislių.

     Priklausomai nuo veislės, naminės žąsys sveria nuo 4 kg iki 15 kg. Patinai yra sunkesni už pateles. Kūnas kompaktiškas, platus ir aptakių formų. Lyginant su laukinėmis žąsimis, naminės turi sunkesnę galinę kūno dalį, o kai kurios veislės (pvz., Tulūzos) pasižymi riebalinėmis klostėmis papilvėje (vadinamuoju „pinigine“ arba „maišeliu“). Galva proporcingai didelė, kaklas vidutinio ilgio (sudarytas iš 17–18 slankstelių), išlenktas. Skirtingai nei gulbių, žąsų kaklas trumpesnis ir ne toks grakštus. Snapas aukštesnis nei ilgas, kraštuose turi ragines dantytas plokšteles (lameles), kurios padeda skabyti žolę ir košti vandenį. Spalva dažniausiai oranžinė, bet gali varijuoti nuo geltonos iki juodos. Kojos stiprios, trys į priekį nukreipti pirštai sujungti plaukiojamąja plėve, pritaikyta plaukimui, tačiau jos yra labiau pasislinkusios į kūno vidurį nei ančių, todėl žąsys geriau vaikšto sausuma. Spalva paprastai oranžinė arba rausva. Plunksnos labai tankios, po jomis yra storas pūkų sluoksnis, saugantis nuo drėgmės ir šalčio. Spalva dažniausiai balta arba pilka su įvairiais atspalviais.

     Naminių žąsų paplitimas glaudžiai susijęs su žmogaus veikla, nes tai vienas seniausių prijaukintų paukščių (prijaukintos prieš 3000–7000 metų). Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vakarų Azijoje dominuoja iš pilkųjų žąsų (Anser anser) kilusios veislės. Europoje registruota apie 100 žąsų veislių (daugiau nei 60 % visų pasaulio veislių). Rytų ir Pietryčių Azijoje labiausiai paplitusios iš gulbinių žąsų (Anser cygnoides) kilusios kiniškosios žąsys. Kinija yra didžiausia žąsienos gamintoja pasaulyje. Šiandien jos dažniausiai auginamos smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose. Naminės žąsys auginamos dėl mėsos ir kiaušinių. Kitos veislės auginamos pramogai - žąsų peštynėms. Yra veislių, kurias naudoja apsaugai.